Nuotolinis ugdymas(is) vertinamas dvejopai. Vieni teigia, kad tai puikus būdas auginti mokinių savivaldžio mokymosi gebėjimus, padėti išsiskleisti jų kūrybiškumui, mokytis šiuolaikiškai, pasitelkiant neišsenkančius skaitmeninius išteklius. Kiti, priešingai, teigia, kad mokiniai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, ne tik patiria stresą, bet ir nėra užtikrinamas kokybiškas jų ugdymas, o Lietuvoje mokykloms sukurtas skaitmeninis turinys neatitinka kokybės kriterijų. Kaip yra iš tiesų? Kokiais būdais ir priemonėmis iššūkius galime paversti galimybėmis?
Lektorė: Dalia Vizbarienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija
Parodos dieną prisijunkite prie transliacijos spausdami šią nuorodą
Registracija baigta.