Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve LHC esančių detektorių dydis sunkiai suvokiamas: jie sveria tūkstančius tonų, susideda iš daugybės dalių ir jais naudojasi tūkstančiai mokslininkų visame pasaulyje. Tačiau kai kurie dalelių detektoriai yra labai paprasti ir juos netgi galima pasidaryti namuose. Vienas iš tokių – debesų kamera. Ji buvo sukurta 1938 m. JAV, Berklio universitete. Tokio tipo detektoriuje tam, kad gautume „debesį“, kuris ypač jautrus praskriejančioms dalelėms, naudojami alkoholio garai. Kosminiai spinduliai – tai iš kosmoso atlekiančios ir Žemės paviršių nuolatos „bombarduojančios“ dalelės. Susidurdamos su Žemės atmosfera, jos skyla į kitas, mažesnes daleles. Tų dalelių žmogus nejaučia ir nemato. Tačiau, lėkdama pro debesį, tokia dalelė jame palieka pėdsaką, kuris aiškiai matomas plika akimi. Taigi siūlome pasigaminti detektorių ir pastebėti šias daleles.
Registracija baigta.