Šiandien Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Sporto tarybos posėdyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pristatė artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus sporto srityje ir dalyvavo ES sporto ministrų diskusijoje apie sporto naudą visuomenės psichikos sveikatai bei gerovei.
Tarp Lietuvos pirmininkavimo prioritetų – sporto ir fizinio aktyvumo sričių stiprinimas, kuriant sveikesnę ir atsparesnę Europą. Lietuva sieks pažangos skatinant sveikatinamąjį fizinį aktyvumą, užtikrinant geresnį tarpsektorinį bendradarbiavimą ir duomenimis grįstą politiką, taip pat skatins diskusijas dėl bendrų Europos sporto modelio vertybių stiprinimo. Pirmininkavimas ES Tarybai – tai rotacijos tvarka valstybėms narėms pagal grafiką tenkanti pareiga šešis mėnesius vadovauti Tarybos posėdžiams ir derinti ES teisės aktų derybas, todėl pirmininkaujanti šalis gali daugiau dėmesio skirti jai svarbioms temoms.
Lietuvoje kryptingai investuojama į fizinio aktyvumo skatinimą
ES sporto ministrų diskusijoje ministrė pažymėjo, kad remiantis Lietuvos patirtimi, didžiausias poveikis psichikos sveikatai ir gerovei pasiekiamas tada, kai fizinis aktyvumas tampa natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Dėl šios priežasties Lietuvoje daug dėmesio skiriama ir gyventojų motyvacijai, ir aplinkai, kurioje jie gyvena, mokosi ir sportuoja. Tarp pavyzdžių ministrė išskyrė tarpinstitucinio bendradarbiavimo iniciatyvą „Aktyvi mokykla“, skatinančią judėjimą ne tik fizinio ugdymo pamokose, bet ir visos mokyklos gyvenime, taip pat savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklą, padedantį fizinį aktyvumą paversti kasdienybės dalimi.
Posėdyje buvo pristatytos nuoseklios Lietuvos investicijos į fizinio aktyvumo galimybių plėtrą šalyje. Šiemet vien per Sporto rėmimo fondą finansuoti 173 fizinio aktyvumo skatinimo projektai, kuriems skirta 9,5 mln. eurų. Be to, pradedama nauja Nacionalinė vaikų fizinio aktyvumo programa, kuri kasmet į sporto veiklas įtrauks daugiau kaip 44 tūkst. vaikų mažiausiai 55 savivaldybėse, o regionų sporto infrastruktūrai 2026–2028 m. numatyta iš viso skirti 46 mln. eurų. Pasaulio sveikatos organizacija vaikams ir paaugliams rekomenduoja kasdien bent valandą judėti vidutiniu ar didesniu intensyvumu; į šį laiką įskaičiuojamas ir žaidimas, ir kelias į mokyklą pėsčiomis ar dviračiu.
„Valstybės investicijos į gyventojų fizinį aktyvumą yra investicijos ne tik į geresnę fizinę sveikatą. Tai investicijos į stipresnę psichikos sveikatą, atsparesnes bendruomenes ir geresnę gyvenimo kokybę“, – akcentavo ministrė R. Popovienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad naujausi Eurobarometro duomenys rodo augantį Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą, kasdienio judumo rodikliai viršija ES vidurkį, tad pastangos duoda apčiuopiamų rezultatų.
Kalbėdama apie veiksmus Europos lygmeniu, ministrė pažymėjo, kad Lietuva palankiai vertina intensyvėjantį bendradarbiavimą sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo srityje. Taip pat ji išsakė palaikymą HEPA rekomendacijos peržiūrai siekiant efektyvesnio jos įgyvendinimo ir didesnio dėmesio fizinio aktyvumo poveikiui psichikos sveikatai. Ministrės nuomone, būtina tęsti ir plėtoti Europos sporto savaitės iniciatyvą bei užtikrinti efektyvų „Erasmus+ Sport“ programos lėšų panaudojimą, nes šios priemonės padeda valstybėms narėms keistis patirtimi, stiprinti įrodymais grįstą politiką ir didinti jos poveikį.
Paaiškinimas: HEPA (angl. Health-Enhancing Physical Activity) – ES Tarybos rekomendacija, kuria valstybės narės skatinamos kurti sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo politiką kartu su sveikatos, švietimo ir kitais sektoriais. Eurobarometras – Europos Komisijos užsakomos gyventojų apklausos, o „Erasmus+ Sport“ – programos „Erasmus+“ sporto dalis, remianti tarptautinius sporto projektus. Daugiau informacijos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje.
Dėmesys mokytojų karjeros patrauklumui
Lapkričio 20 d. ministrė R. Popovienė dalyvavo ir Europos švietimo ir įgūdžių viršūnių susitikime, kuriame aptarti visoje Europoje patiriamo mokytojų trūkumo klausimai.
Ministrė pažymėjo, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu mokytojai, profesijos mokytojai ir kiti švietimo specialistai ir toliau išliks švietimo politikos darbotvarkės centre. Planuojama plėtoti politinį dialogą, kaip visuose švietimo sektoriuose didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą, profesinio tobulėjimo galimybes.
Lietuvoje ir užsienyje vyksiančių pirmininkavimo renginių ir susitikimų metu bus siekiama suteikti galimybę valstybėms narėms keistis gerąja praktika ir įrodymais grįsta patirtimi, kaip stiprinti paramą mokytojams ir mokytojų kompetencijas, įskaitant tas, kurios reikalingos skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai.
