Lapkričio 3 ir 17 dienomis gyvybės mokslų ir biotechnologijų įmonių atstovai gilino žinias apie mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuotuose nuotoliniuose mokymuose „Kaip komercializuoti savo idėją?“. Komercializavimas – tai mokslinių tyrimų rezultatų pavertimas produktu, paslauga ar technologija, kuriai atsiranda realus pirkėjas rinkoje.
Mokymuose dalyvavusios įmonės turėjo galimybę praktiškai įvertinti savo pasirengimą žengti į rinką – parengti ir pristatyti savo organizacijos struktūrą, veiklą, vystomus sprendimus bei jų komercinį potencialą. Įmonių pristatymus vertino ilgametę patirtį biotechnologijų srityje sukaupusi JAV verslininkė Ashley Kalinauskas – biotechnologijų įmonės „Torigen Pharmaceuticals“ įkūrėja ir vadovė.
Praktinis pasirengimas technologijos komercializavimui
Dviejų praktinių sesijų metu dalyviai gilinosi į pagrindinius technologijų komercializavimo etapus – nuo inovacijos komercinio potencialo vertinimo ir rinkos poreikio identifikavimo iki technologijos pateikimo rinkai bei investicijų pritraukimo.
Didelis dėmesys skirtas klientų pažinimui: kaip tinkamai apibrėžti sprendžiamą problemą, identifikuoti potencialų klientą, analizuoti jo poreikius ir pasirengti pokalbiams, padedantiems patikrinti verslo idėjos aktualumą. Taip pat aptartos technologinės, klinikinės, reguliacinės ir komercinės rizikos, JAV rinkos specifika bei pasirengimas pristatyti savo sprendimą investuotojams.
Mokymai buvo paremti dviejų realių verslo atvejų analize ir praktinėmis užduotimis. Jų metu įmonės turėjo galimybę kritiškai įvertinti savo technologijas, verslo modelius ir numatyti tolesnius žingsnius.
Lietuvos įmonių stiprybė – mokslinis potencialas, tačiau svarbu suprasti rinką
Pasak A. Kalinauskas, Lietuvos įmonės pasižymi išskirtiniu moksliniu potencialu ir giliosiomis mokslinėmis žiniomis, tačiau vienas didžiausių iššūkių – gebėjimas mokslinių tyrimų rezultatus paversti komerciškai patraukliais produktais ar technologijomis.
„Didžiausias iššūkis, kurį pastebiu dirbdama su Lietuvos įmonėmis, yra perėjimas nuo mokslinių tyrimų rezultatų prie komercinio pasirengimo. Ypač svarbu suprasti klientų poreikius, identifikuoti, kas iš tiesų pasirengęs mokėti už kuriamą produktą ar technologiją, ir įvertinti, ką rinkos atitiktis reiškia tarptautinėje rinkoje“, – pastebi ekspertė. Rinkos atitiktis (angl. product-market fit) reiškia, kad kuriamas sprendimas tikrai atliepia klientų poreikį ir už jį esama pasirengusių mokėti.
Jos teigimu, palyginti su JAV, Lietuvos inovacijų ekosistema dar tik kuria komercializavimui reikalingą infrastruktūrą. Tai apima mentorystės tinklus, ankstyvosios stadijos kapitalą, pasirengusį prisiimti didesnę riziką, ir verslo kultūrą, kurioje nesėkmė vertinama kaip natūrali mokymosi bei tobulėjimo proceso dalis. Būtent tokia aplinka skatina nuolat išbandyti, tobulinti ir vystyti naujus sprendimus. Ankstyvosios stadijos kapitalas – tai investicijos į naujas įmones, kurių produktas dar kuriamas; tokį kapitalą teikia, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai.
Vis dėlto Lietuva turi svarbių konkurencinių pranašumų – aukštos kvalifikacijos technologijų specialistus, glaudžią ir greitai veikiančią bendruomenę bei augančią valstybės paramą inovacijoms.
Ką ekspertė patartų mokslininkams, siekiantiems komercializuoti savo kuriamas technologijas? Pirmiausia – pradėti kalbėtis su potencialiais klientais anksčiau, nei atrodo, kad tam jau esate pasirengę. Potencialius konkurentus verta vertinti ne tik kaip konkurencinę grėsmę, bet ir kaip galimus technologijos įsigijimo partnerius. Galiausiai, neverta laukti, kol bus sukurtas tobulas produktas, norint pradėti ieškoti tarptautinių partnerysčių.
2022–2030 m. plėtros programos valdytoja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
