Paroda Mokykla
Švietimo naujienos 2 min. skaitymo

Papildomas sporto finansavimas šiais metais: daugiausia lėšų – komandinėms sporto šakoms, apie 59 proc.

Papildomas sporto finansavimas šiais metais: daugiausia lėšų – komandinėms sporto šakoms, apie 59 proc.
Asociatyvi nuotrauka „Papildomas sporto finansavimas šiais metais: daugiausia lėšų – komandinėms sporto šakoms, apie 59 proc.“ (Franco Monsalvo / Pexels)

Sporto programų finansavimo sąlygų aprašo pakeitimais siekiama nustatyti einamaisiais metais vykdomų sporto programų papildomo finansavimo tvarką. Bendra aukšto meistriškumo sporto finansavimo tvarka nesikeičia. Pokyčiai taikomi tik šiais metais skiriamam papildomam sporto finansavimui: siekiama spręsti techninių ir komandinių sporto šakų iššūkius.

Pagrindinis kriterijus, lemiantis papildomų lėšų paskirstymą, yra skirtinga sporto šakų specifika ir per daugiau nei dešimtmetį susiklosčiusi finansavimo disproporcija, kuri lemia skirtingas startines veiklos pozicijas tarp sporto šakų. Šiuo metu didžiausią sportininkų skaičių turinčios komandinės sporto šakos gauna vos 27 proc. valstybės finansavimo nuo skiriamo visoms sporto šakų.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas pabrėžia, kad taip pirmą kartą siekiama spręsti techninių ir komandinių sporto šakų problematiką, nors kartu papildomas finansavimas bus skiriamas ir kitoms sporto šakoms.

„Valstybė siekia 2028 m. olimpiadoje turėti 100 olimpiečių. Priėjome ribą, kai nereaguoti ir nematyti tos vis gilėjančios problemos, nebegalime. Nors papildomas finansavimas yra tik laikinas problemų sprendimas, jie bent šiek tiek leidžia išsilaikyti komandinių sporto šakų federacijoms virš vandens. Kadangi olimpinio ciklo viduryje bendrų finansavimo proporcijų keisti negalima, ieškoma būdų, kaip teisingesnę pusiausvyrą pasiekti bent per papildomą finansavimą. Olimpinis ciklas – laikotarpis tarp dvejų vasaros olimpinių žaidynių, paprastai trunkantis ketverius metus.

Komandinių sporto šakų federacijų masiškumas yra didžiausias, jos privalo išlaikyti dideles rinktines, delegacijas, susiduria su iš anksto nesuplanuojamomis išlaidomis ir pan. Todėl nekeisdami pagrindinės šiuo metu galiojančios aukšto meistriškumo sporto finansavimo tvarkos, nemažindami bendro finansavimo lėšų visoms sporto šakoms, papildomu finansavimu siekiame atliepti techninių ir komandinių sporto šakų iššūkius, o kartu papildomai lėšų skirti ir kitoms sporto šakoms“, – sako viceministras.

Pagal įsakymą, einamaisiais metais atsiradus papildomų lėšų, 8,6 proc. jų būtų skiriama neįgaliųjų sporto organizacijų programoms, o likę 91,4 proc. – olimpinių ir neolimpinių sporto šakų federacijoms. Pastarajai grupei numatyta dalis pasiskirstytų taip: apie 59 proc. tektų komandiniams sporto žaidimams, apie 18 proc. – techninėms sporto šakoms, o apie14 proc. – individualiosioms, dvikovinėms ir kitoms sporto šakoms.

Komandinės sporto šakos – tos, kuriose varžosi komandos, pavyzdžiui, krepšinis, futbolas ar tinklinis. Prie techninių sporto šakų paprastai priskiriamos tos, kuriose rezultatai labai priklauso nuo įrangos ar transporto priemonių, pavyzdžiui, automobilių ar motociklų sportas.

Papildomas finansavimas tarp konkrečios grupės federacijų būtų paskirstomas proporcingai jų jau gaunamam einamųjų metų valstybės finansavimui. Federacijos bus kviečiamos teikti prašymus Nacionalinei sporto agentūrai ir pagrįsti papildomų lėšų poreikį bei jų panaudojimą. Finansavimas bus skiriamas jau suplanuotoms, bet dėl lėšų trūkumo neįgyvendinamoms priemonėms arba naujoms priemonėms, kurių poreikio iš anksto nebuvo galima numatyti.