Probleminiai benzininiai varikliai: mechanikų įspėjimai

Kodėl kai kurie varikliai tampa galvos skausmu

Automobilių pasaulyje egzistuoja neišvengiama tiesa – ne visi varikliai sukurti vienodai. Kai kurie agregatai tarnauja dešimtmečius be rimtesnių problemų, tuo tarpu kiti tampa nuolatiniu mechanikų dirbtuvių lankytojų. Šiandien pasikalbėsime apie tuos benzininius variklius, kurie automobilių serviso specialistų yra įtraukti į „problematiškų” sąrašą.

Mechanikai visame pasaulyje susiduria su panašiomis problemomis – tam tikri variklių modeliai pasirodo jų dirbtuvėse daug dažniau nei kiti. Tai nėra atsitiktinumas ar nesėkmė. Dažniausiai tai konstruktyvinės problemos, gamybos defektai ar tiesiog per didelė techninė pažanga, kurią lydėjo nepakankamas išbandymas. Suprasdami, kokie varikliai linkę kelti problemas, galite priimti informuotesnius sprendimus rinkdamiesi automobilį arba bent jau žinoti, ko tikėtis.

Sumažinimo era ir jos pasekmės

Pastarąjį dešimtmetį automobilių gamintojai masiškai perėjo prie mažesnio tūrio variklių su turbokompresoriumi. Idėja paprasta – mažesnis variklis sunaudoja mažiau kuro, o turbokompresoriaus dėka išlaiko pakankamą galią. Teoriškai skamba puikiai, praktiškai – ne visada.

Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Ford 1.0 EcoBoost variklis. Šis trijų cilindrų agregatas laimėjo ne vieną „Metų variklio” apdovanojimą, tačiau mechanikai apie jį kalba gerokai mažiau entuziastingai. Pagrindine problema tapo perkaistantis diržas, kuris valdo alyvos siurblį. Kai diržas nutrūksta, variklis lieka be tepimo ir gali būti sugadintas per kelias sekundes. Ford net išleido atšaukimą tam tikriems modeliams, tačiau problema išliko aktuali.

Panašiai problematiškas yra ir PSA grupės (Peugeot, Citroën) 1.2 PureTech variklis. Nors šis agregatas taip pat buvo pripažintas vienu geriausių, mechanikai pradėjo pastebėti sistemingą problemą su drėgnu diržu. Šis diržas maudosi alyvoje ir laiko laiką linkęs trūkinėti ar tempti. Kai kurie automobiliai nepravažiuoja nė 100 000 km be šios problemos. Dar blogiau – kai diržas pradeda irti, jo dalelės patenka į alyvą ir gali užkimšti alyvos kanalus, sukeldamos katastrofiškus variklio gedimus.

Tiesioginio įpurškimo prakeikimas

Tiesioginio kuro įpurškimo technologija tapo standartu šiuolaikiniuose varikliuose. Ji leidžia tiksliau dozuoti kurą, pagerinti efektyvumą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau ši technologija atneša ir specifinių problemų.

Volkswagen grupės 1.4 TSI (TFSI) varikliai su cilindro išjungimu yra geras pavyzdys. Šie varikliai gali išjungti du cilindrus, kai nereikia pilnos galios, taip taupydami kurą. Problema ta, kad cilindro išjungimo sistema yra sudėtinga ir linkusi gesti. Mechanikai dažnai susiduria su gedusiais elektromagnetiniais vožtuvais, kurie valdo šią sistemą. Remontas nėra pigus – dažnai reikia nuimti variklio galvutę.

Dar viena tiesioginio įpurškimo problema – suodžių kaupimasis ant įleidimo vožtuvų. Kadangi kuras įpurškiamas tiesiai į cilindrus, o ne į įleidimo kolektorių, vožtuvai nebėra „plaunami” benzinu. Dėl to ant jų kaupiasi suodžiai iš karteryje esančių dujų. Laikui bėgant tai gali sukelti variklio galios praradimą, netolygų darbą ir padidintą kuro sąnaudą. Ypač šia problema kenčia Audi, VW ir BMW varikliai su tiesioginio įpurškimo sistema.

Grandinės, kurios neturėtų trūkti

Paskirstymo grandinė teoriškai turėtų tarnauti visą variklio eksploatavimo laiką. Deja, daugelio gamintojų praktika rodo kitką. Kai kurie varikliai turi sistemingą problemą su paskirstymo grandinės ištįsimu ar net trūkimu.

BMW N47 dyzelinis variklis yra žinomas dėl paskirstymo grandinės problemų, tačiau ir benzininiai varikliai nėra išimtis. BMW N20 ir N26 keturių cilindrų benzininiai varikliai taip pat kenčia nuo panašių problemų. Grandinė gali ištįsti jau po 60 000-80 000 km, o jos keitimas kainuoja nemažai. Dar blogiau – jei grandinė peršoka ar nutrūksta, variklis gali būti smarkiai sugadintas, nes stūmokliai susiduria su vožtuvais.

Mercedes-Benz M271 varikliai (1.8 kompresoriaus) taip pat žinomi dėl paskirstymo grandinės problemų. Šiuose varikliuose grandinė ištįsta dėl netinkamo grandinės įtempiklio dizaino. Mechanikai rekomenduoja keisti grandinę apie 100 000 km ridos, nors tai nėra oficiali gamintojo rekomendacija. Ignoruojant šią problemą, galima sulaukti brangaus variklio remonto.

Alyvos suvartojimo mįslė

Šiuolaikiniai varikliai yra suprojektuoti su labai mažais tarpais tarp stūmoklio ir cilindro sienelių, siekiant maksimalaus efektyvumo. Tačiau tai kartais sukelia padidintą alyvos suvartojimą, ypač kai variklis sensta.

Volkswagen ir Audi varikliai su EA888 kodu (2.0 TSI/TFSI) yra garsūs dėl alyvos suvartojimo problemos. Ankstyvosios šio variklio versijos galėjo sugerti iki litro alyvos per 1000 km, o gamintojas tai laikė „normalia” eksploatacija. Problema slypi stūmoklio žieduose ir cilindro šlifavime. Vėlesnės versijos šią problemą iš dalies išsprendė, tačiau daugelis automobilių su ankstyvaisiais EA888 varikliais vis dar važinėja keliuose.

Subaru bokseriniai varikliai, nors ir patikimi bendrai, taip pat kenčia nuo alyvos suvartojimo problemos. Ypač tai aktualu FB25 2.5 litro varikliams, pagamintiems 2011-2014 metais. Problema tokia rimta, kad Subaru net pratęsė garantiją tam tikriems automobiliams. Dažniausiai kaltinami netinkamai suprojektuoti stūmoklio žiedai.

Turbokompresoriaus dilema

Turbokompresoriaus pridėjimas prie mažo tūrio variklio sukuria papildomą įtampos šaltinį. Turbokompresoriaus gedimai nėra reti, o jų remontas ar keitimas – brangus.

Opel 1.4 Turbo varikliai (taip pat naudojami Chevrolet automobiliuose) turi reputaciją dėl anksti gendančių turbokompresoriaus. Problema dažnai slypi nepakankamame tepime ar netinkamame turbokompresoriaus aušinime. Kai kurie automobiliai patiria turbokompresoriaus gedimus jau po 80 000-100 000 km, nors turbokompresoriaus turėtų tarnauti gerokai ilgiau.

Renault 1.2 TCe varikliai taip pat turi problemų su turbokompresoriaus patikimumu. Be to, šie varikliai kenčia nuo katalizatoriaus problemų – katalizatorius gali pradėti irti, o jo dalelės patenka į variklio cilindrus, sukeldamos rimtus gedimus. Tai ypač aktualu automobiliams, pagamintiems iki 2016 metų.

Ką daryti, jei turite probleminį varikli

Jei jau įsigijote automobilį su vienu iš probleminių variklių, neverta iš karto panikuoti. Daugelis šių problemų gali būti išvengtos ar bent atidėtos tinkama priežiūra.

Pirma, reguliariai keiskite alyvą – geriau dažniau nei rekomenduoja gamintojas. Jei gamintojas rekomenduoja keisti kas 15 000 km, darykite tai kas 10 000 km ar net dažniau. Naudokite tik kokybišką alyvą, atitinkančią gamintojo specifikacijas. Tai ypač svarbu turbininiams varikliams ir varikliams su tiesioginio įpurškimo sistema.

Antra, neignoruokite įspėjamųjų ženklų. Jei pastebite neįprastus garsus, padidėjusį alyvos suvartojimą, galios praradimą ar netolygų variklio darbą – nedelsiant kreipkitės į specialistus. Anksti pastebėta problema dažnai gali būti išspręsta gerokai pigiau nei laukiant, kol ji peraugs į rimtą gedimą.

Trečia, jei žinote, kad jūsų variklis turi specifinę problemą (pavyzdžiui, žinomą paskirstymo grandinės ištįsimo problemą), atlikite prevencinę priežiūrą. Taip, tai kainuos pinigų, tačiau gerokai mažiau nei variklio remontas po gedimo.

Ketvirta, venkite trumpų kelionių ir variklio eksploatavimo šaltu varikliu. Trumpos kelionės neleidžia varikliui pasiekti optimalios darbinės temperatūros, o tai skatina suodžių kaupimąsi, alyvos skiedimą kuru ir didina nusidėvėjimą. Jei naudojate automobilį tik trumpoms kelionėms mieste, periodiškai važiuokite ilgesniu maršrutu greitkeliu – tai padės išvalyti variklio sistemą.

Kaip išvengti problemų renkantis automobilį

Jei dar tik planuojate įsigyti automobilį, galite išvengti daugelio problemų atlikdami kruopščią analizę prieš perkant.

Pirmiausia, atlikite tyrimą. Internete rasite daug informacijos apie konkrečių variklių patikimumą. Automobilių forumai, specializuoti patikimumo tyrimai ir mechanikų atsiliepimai gali suteikti vertingos informacijos. Neskubėkite – geriau praleisti keletą valandų tyrinėjant, nei vėliau išleisti tūkstančius eurų remontui.

Antra, jei įmanoma, rinkitės paprastesnius variklius. Atmosferiniai varikliai be sudėtingų sistemų paprastai yra patikimesni nei turbininiai su visomis naujovėmis. Taip, jie gali būti mažiau efektyvūs ir galingesni, tačiau jų priežiūra paprastesnė ir pigesnė.

Trečia, perkant naudotą automobilį, būtinai patikrinkite visą priežiūros istoriją. Reguliariai aptarnaujamas automobilis su problematiniu varikliu gali būti geresnis pasirinkimas nei neprižiūrėtas automobilis su teoriškai patikimu varikliu. Ieškokite įrodymų, kad buvo atlikta prevencinė priežiūra žinomoms problemoms.

Ketvirta, prieš perkant naudotą automobilį, investuokite į išsamią diagnostiką pas nepriklausomą mechaniką. Tai gali kainuoti 100-200 eurų, tačiau gali sutaupyti tūkstančius, jei bus aptikta slaptų problemų. Geras mechanikas gali pastebėti ankstyvus gedimo požymius, kurių nepastebėtumėte patys.

Perspektyvos ir galutinės mintys apie variklių patikimumą

Automobilių pramonė šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį. Griežtėjantys išmetamųjų teršalų standartai verčia gamintojus kurti vis sudėtingesnius variklius, o tai neišvengiamai didina gedimų tikimybę. Daugelis čia aptartų problemų kilo būtent dėl to, kad gamintojai bandė suderinti efektyvumą, galią ir ekologiškumą, kartais aukodami patikimumą.

Įdomu tai, kad kai kurie senesni, paprastesni varikliai dažnai būna patikimesni už naujausius technologijų stebuklus. Toyota 1.8 VVT-i variklis, naudojamas įvairiuose modeliuose daugiau nei dešimtmetį, yra puikus pavyzdys. Jis nėra galingiausias ar efektyviausias, tačiau jo patikimumas legendinis. Panašiai galima pasakyti apie daugelį Honda atmosferinių variklių.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir probleminiai varikliai gali tarnauti ilgai, jei jie tinkamai prižiūrimi. Daugelis čia aptartų problemų pasireiškia tik daliai automobilių, o ne visiems. Statistika rodo tendencijas, bet kiekvienas konkretus automobilis turi savo istoriją.

Artimiausioje ateityje benzininių variklių patikimumas gali dar labiau komplikuotis, nes gamintojai stengiasi išspausti paskutines galimybes iš vidaus degimo variklių prieš pereinant prie elektromobilių. Hibridinės sistemos, sudėtingi išmetamųjų teršalų valymo įrenginiai ir dar pažangesni valdymo blokai kuria naujų galimų gedimo taškų.

Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti benzininių automobilių. Tiesiog būkite informuoti, atidūs ir proaktyvūs. Žinodami, kokių problemų tikėtis, galite jas numatyti ir išvengti. Reguliari priežiūra, kokybiškas kuras ir alyva, atidus eksploatavimas – visa tai gali žymiai pratęsti net problematinio variklio tarnavimo laiką. O renkantis automobilį, atminkite seną taisyklę: kartais geriau sumokėti šiek tiek daugiau už patikimesnį modelį, nei vėliau leisti pinigus begaliniams remontams.