Kodėl užspringimas yra tokia dažna ir pavojinga situacija
Užspringimas – tai viena iš tų situacijų, kurios gali ištikti bet kada ir bet kur: per šeimos pietus, darbo pietų pertrauką ar net vaikų gimtadienį. Statistika rodo, kad dauguma užspringimo atvejų įvyksta būtent valgio metu, kai žmonės skuba, juokiasi ar kalba valgydami. Ypač pažeidžiami yra maži vaikai iki penkerių metų ir vyresni žmonės, kurių rijimo refleksai gali būti susilpnėję.
Kas gi iš tikrųjų vyksta organizme, kai užspringame? Paprastai tariant, maisto gabalas ar svetimkūnis užkemša kvėpavimo takus – dažniausiai gerklų arba trachėją. Kai oro kelias užblokuojamas, deguonis nebegali patekti į plaučius, o tai reiškia, kad smegenys ir kiti gyvybiškai svarbūs organai lieka be deguonies. Jei pagalba neteikiama nedelsiant, po kelių minučių gali prasidėti negrįžtami pažeidimai.
Būtent todėl kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Ne teoriškai, o praktiškai – kad kritiniu momentu rankos žinotų, ką daryti, net jei galva dėl streso būtų tuščia.
Kaip atpažinti, kad žmogus iš tikrųjų užspringo
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – teisingai įvertinti situaciją. Ne kiekvienas kosulys ar užsikimšimas reiškia, kad reikia imtis skubių veiksmų. Kartais žmonės tiesiog “ne į tą gerklę” prarijo ar užsikvėpė, bet gali patys atsikosėti ir išspręsti problemą.
Yra keletas aiškių ženklų, rodančių tikrą užspringimą. Žmogus, kuris užspringo, dažniausiai instinktyviai sugriebęs savo gerklę abiem rankomis – tai tarptautinis užspringimo ženklas. Jis negali kalbėti, kosėti ar kvėpuoti normaliai. Veidas greitai ima rausti, vėliau gali įgyti mėlsvą atspalvį dėl deguonies trūkumo.
Svarbu atskirti dalinį užspringimą nuo visiško. Jei žmogus dar gali kosėti, net jei tai skamba keistai ar silpnai, oro kelias nėra visiškai užblokuotas. Tokiu atveju geriausia skatinti jį toliau kosėti – tai natūralus organizmo būdas išstumti svetimkūnį. Tačiau jei kosulys silpnėja arba visai nutrūksta, reikia nedelsiant imtis veiksmų.
Pirmieji veiksmai: kas darytina prieš pradedant fizinę pagalbą
Kai įtariate, kad žmogus užspringo, pirmiausia reikia išlikti ramiam ir greitai įvertinti situaciją. Taip, tai skamba kaip klišė, bet panika tikrai nepadės – priešingai, ji gali užtrukdyti suteikti efektyvią pagalbą.
Pirmas dalykas – užklauskite žmogų: “Ar jūs užspringote?” Jei jis gali atsakyti žodžiais, vadinasi, oro kelias nėra visiškai užblokuotas ir situacija dar nekritinė. Jei žmogus tik linkčioja galva ar negali nieko pasakyti, tuomet reikia veikti.
Kol oro kelias dar bent iš dalies pravažiuojamas, paprašykite žmogaus kosėti. Kosulys sukuria stiprų oro srautą, kuris gali išstumti užstrigusį daiktą. Jei matote, kad žmogus bando kosėti, bet tai neveikia, arba jei kosulys visai nutrūksta – laikas pradėti aktyvią pagalbą.
Svarbu ir aplinką įvertinti: ar yra dar kas nors, kas galėtų padėti? Jei taip, paprašykite kažko iškviesti greitąją pagalbą, kol jūs teikiate pirmąją pagalbą. Jei esate vieni, pirmiausia pradėkite teikti pagalbą, o tik tada, jei situacija nekinta, skambinkite 112.
Heimlicho manevras suaugusiesiems: žingsnis po žingsnio
Heimlicho manevras, arba pilvo suspaudimų metodas, yra pagrindinis būdas padėti užspringusiam suaugusiam žmogui ar vyresniam nei vienerių metų vaikui. Šis metodas veikia paprastai: staigūs pilvo suspaudimai padidina spaudimą krūtinės ląstoje ir sukuria dirbtinį kosulį, kuris turėtų išstumti svetimkūnį.
Štai kaip tai atliekama teisingai. Atsistokite už nukentėjusiojo ir šiek tiek į šoną, kad matytumėte jo veidą. Viena ranka sugniaužkite kumštį ir uždėkite jį ant nukentėjusiojo pilvo, tarp bambos ir krūtinkaulio apačios. Kita ranka apkabinkite kumštį. Dabar greitais, staigiais judesiais traukite į save ir aukštyn – tarsi bandytumėte pakelti žmogų nuo žemės. Kartokite šiuos suspaudimus penkis kartus.
Po penkių pilvo suspaudimų patikrinkite, ar svetimkūnis išėjo. Jei ne, atlikite penkis stiprius smūgius tarp menčių. Tai daroma atviromis delnais, smūgiuojant į nugaros vidurį tarp mentikaulių. Svarbu suduoti pakankamai stipriai, bet ne taip, kad sužeistumėte žmogų.
Toliau kartojate šį ciklą: penki smūgiai į nugarą, penki pilvo suspaudimai, vėl penki smūgiai į nugarą ir taip toliau, kol svetimkūnis išeina arba kol atvyksta medicinos pagalba. Jei žmogus pradeda kosėti ar kvėpuoti, sustokite ir leiskite jam pačiam bandyti išsikosėti.
Pagalba vaikams ir kūdikiams: skirtumai, kuriuos būtina žinoti
Vaikams ir ypač kūdikiams pagalba teikiama šiek tiek kitaip nei suaugusiesiems. Jų kūnai yra trapesni, todėl reikia būti atsargesniems, tačiau kartu ir pakankamai ryžtingiems, kad pagalba būtų efektyvi.
Kūdikiams iki vienerių metų Heimlicho manevras netaikomas. Vietoj to naudojamas specialus metodas. Kūdikį reikia paversti veidu žemyn, kad jo galva būtų žemiau nei kūnas – pavyzdžiui, padėti ant savo dilbio, dilbį atremiant į šlaunį. Tada atlikite penkis smūgius tarp menčių delno pagrindu. Jei tai nepadeda, apverskite kūdikį aukštielninką ir dviem pirštais (ne visa ranka!) atlikite penkis krūtinės suspaudimus – panašiai kaip darytumėte širdies masažą, tik šiek tiek aukščiau.
Vaikams nuo vienerių iki aštuonerių metų galima taikyti modifikuotą Heimlicho manevrą. Principas tas pats kaip suaugusiesiems, tačiau jėga turi būti mažesnė. Jei vaikas mažas, galite atlikti manevrą atsiklaupę, kad būtumėte tinkamoje aukštyje. Svarbu prisitaikyti prie vaiko dydžio – per stiprus spaudimas gali sužeisti vidaus organus.
Dar vienas svarbus niuansas – niekada nebandykite pirštais ištraukti iš vaiko burnos to, ko nematote. Tai gali svetimkūnį įstumti dar giliau. Tik jei aiškiai matote daiktą burnoje ir galite jį lengvai pasiekti, galite atsargiai pabandyti jį išimti.
Ką daryti, jei žmogus prarado sąmonę
Kartais, nepaisant visų pastangų, užspringęs žmogus gali prarasti sąmonę. Tai labai rimta situacija, bet ne beviltiška. Jūsų veiksmai dabar tampa dar svarbesni.
Pirma, atsargiai paguldykite žmogų ant nugaros ant kieto paviršiaus. Nedelsiant skambinkite 112, jei to dar nepadarėte. Dabar reikia pradėti širdies ir plaučių gaivinimą (ŠPG), bet su vienu svarbiu skirtumu: prieš kiekvieną įpūtimą oro į plaučius, atidarykite žmogaus burną ir pažiūrėkite, ar nematote svetimkūnio. Jei matote ir galite jį lengvai pasiekti – atsargiai išimkite.
Atliekant krūtinės ląstos suspaudimus, spaudimas gali padėti išstumti svetimkūnį. Todėl po kiekvieno suspaudimų ciklo (30 suspaudimų) patikrinkite burną. Tęskite ŠPG, kol atvyksta pagalba arba kol žmogus pradeda kvėpuoti.
Svarbu nepulti panikos. Taip, situacija baisi, bet jūsų veiksmai gali išgelbėti gyvybę. Net jei nežinote visų detalių tobulai, bet kas yra geriau nei nieko. Medicinos specialistai telefonu taip pat gali jus nukreipti, ką daryti, kol atvyks greitoji.
Savipagalba: kaip padėti sau pačiam, jei užspringote būdami vienas
Viena iš baisiausių situacijų – užspringti būnant vienam namuose ar kitoje vietoje, kur niekas negali padėti. Bet net ir tokiu atveju galima sau padėti, jei žinote kaip.
Pirmasis metodas – bandyti atlikti Heimlicho manevrą sau pačiam. Sugniaužkite kumštį ir uždėkite jį ant savo pilvo tarp bambos ir šonkaulių. Kita ranka apkabinkite kumštį ir staigiai traukite į save ir aukštyn. Kartokite, kol svetimkūnis išeina.
Jei tai nepadeda arba neturite pakankamai jėgų, galite panaudoti kėdės atlošą, stalo kampą ar bet kokį stabilų, bukakampį objektą. Pasilenkite per jį taip, kad jis spaudžia jūsų pilvą tarp bambos ir šonkaulių, ir staigiai atsiremkite į jį. Kartokite šiuos judesius, kol svetimkūnis išeina.
Visą laiką, jei tik įmanoma, bandykite judėti link telefono ar durų – jei prarasite sąmonę, bent bus didesnis šansas, kad kas nors jus ras. Jei turite išmanųjį telefoną ir galite pasiekti, skambinkite 112 net jei negalite kalbėti – operatoriai gali nustatyti jūsų buvimo vietą.
Prevencija ir kasdieniai įpročiai, kurie sumažina riziką
Nors žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą užspringus, yra labai svarbu, dar geriau yra išvis išvengti tokių situacijų. Laimei, dauguma užspringimo atvejų yra išvengiami, jei laikomasi kelių paprastų taisyklių.
Valgio metu niekada neskubėkite. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kur dažnai valgome skubėdami, žiūrėdami į ekranus ar kalbėdami telefonu. Kramtykite maistą kruopščiai – mūsų močiutės ne be reikalo mokė kramtyti kiekvieną kąsnį bent 20 kartų. Gerai sukramtytas maistas ne tik lengviau ryja, bet ir geriau virškina.
Vaikams duokite tik jiems tinkamą maistą. Iki trejų-ketverių metų venkite riešutų, vynuogių (arba perpjaukite jas pusiau), kietos mėsos gabalų, saldainių. Mokykite vaikus sėdėti valgant, o ne bėgioti su maistu burnoje. Tai gali atrodyti kaip nuolatinė kova, bet gali išgelbėti gyvybę.
Vyresniems žmonėms, kurie turi rijimo problemų, gali būti naudinga konsultuotis su logopedais ar kitais specialistais. Kartais maisto konsistencijos pakeitimas – pavyzdžiui, maišymas ar švelninimas – gali labai sumažinti užspringimo riziką. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vyresni žmonės valgo sėdėdami tiesiai, o ne pusiau gulėdami.
Kai pagalba suteikta: kas toliau ir kodėl vis tiek reikia kreiptis į gydytojus
Tarkime, jums pavyko – svetimkūnis išėjo, žmogus vėl kvėpuoja, pavojus praėjo. Ar tai reiškia, kad viskas baigta ir galima grįžti prie kasdienių reikalų? Ne visai.
Net jei užspringimas buvo išspręstas sėkmingai, vis tiek labai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ar bent pasikonsultuoti su medicinos specialistu. Heimlicho manevras, nors ir gelbstintis gyvybę, gali sukelti komplikacijų. Pilvo suspaudimai gali pažeisti vidaus organus – kepenų, blužnį ar skrandį. Smūgiai į nugarą taip pat gali sukelti mėlynių ar net šonkaulių lūžių.
Be to, net jei svetimkūnis išėjo, jo dalys galėjo likti kvėpavimo takuose. Tai gali sukelti uždegimą ar infekciją vėliau. Ypač tai aktualu, jei užsprigo maistas – maisto likučiai plaučiuose gali sukelti aspiraciją pneumoniją, kuri yra rimta būklė.
Jei žmogus neteko sąmonės, net jei vėliau ją atgavo, būtinas medicinos įvertinimas. Deguonies trūkumas smegenyse, net trumpalaikis, gali turėti pasekmių, kurios gali pasireikšti ne iš karto.
Taigi, po sėkmingos pirmosios pagalbos suteikimo, stebėkite nukentėjusįjį. Jei jis skundžiasi pilvo skausmu, krūtinės skausmu, turi sunkumų kvėpuojant, kosėja su krauju ar tiesiog jaučiasi neįprastai – nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Geriau persidrausti nei vėliau gailėtis.
Dar vienas svarbus dalykas – po tokio įvykio žmogus gali patirti emocinį šoką. Užspringimas yra gąsdinanti patirtis, ir kai kurie žmonės vėliau patiria nerimą valgydami ar net bijo tam tikrų maisto produktų. Jei pastebite tokių požymių, gali būti naudinga pasikalbėti su psichologu ar kitais specialistais.
Galiausiai, jei jūs buvote tas, kuris suteikė pagalbą, nepamirškite ir savęs. Tokia situacija yra stresą kelianti ir jums. Visiškai normalu jausti įvairias emocijas po tokio įvykio – nuo palengvėjimo iki atidėto šoko. Pasikalbėkite su kuo nors apie tai, kas įvyko, ir jei reikia, ieškokite profesionalios pagalbos.
Žinojimas, kaip elgtis užspringimo atveju, yra viena iš tų įgūdžių, kurių visiems norėtųsi niekada neprireikti praktikoje. Tačiau gyvenimas nenuspėjamas, ir būtent tokiais kritiniais momentais šios žinios gali tapti skirtumu tarp tragedijos ir laimingos pabaigos. Nereikia būti medicinos profesionalu, kad galėtumėte išgelbėti gyvybę – pakanka žinoti kelis paprastus veiksmus ir turėti drąsos juos atlikti. Galbūt verta apsvarstyti galimybę dalyvauti pirmosios pagalbos kursuose, kur galėtumėte praktiškai išmokti šiuos įgūdžius. Nes teorija knygose ar internete yra puiku, bet praktika ant manekeno ar tikroje situacijoje duoda tą pasitikėjimą, kuris gali būti lemiamas. O kol kas – tiesiog įsiminkite pagrindinius principus, pasidalinkite šia informacija su artimaisiais ir būkite budrūs. Kartais būtent šie paprasti dalykai padaro didžiausią skirtumą.
