Mokslininkų darbo sąlygos, akademinė laisvė, konkurencija dėl finansavimo, mokslinių tyrimų vertinimas ir visuomenės pasitikėjimas mokslu gali atrodyti kaip atskiri klausimai. Tačiau juos visus sieja viena esminė sąvoka – mokslinių tyrimų kultūra. Ji daro įtaką ne tik kasdienei mokslininkų patirčiai, bet ir tam, kokios žinios kuriamos, kaip jos vertinamos ir kokią naudą teikia visuomenei.
Kodėl tai aktualu: nuo mokslinių tyrimų kultūros priklauso, kokias darbo sąlygas, karjeros galimybes ir vertinimo principus mokslas gali pasiūlyti jauniems žmonėms, svarstantiems apie mokslininko kelią.
Vizija ir jos autoriai
2025 m. Europos mokslinius tyrimus finansuojančioms ir vykdančioms organizacijoms atstovaujanti asociacija „Science Europe“ pristatė savo strateginį dokumentą „Ateities mokslinių tyrimų kultūrų link. Palankesnės sąlygos tyrėjams, jų idėjoms ir moksliniams tyrimams“ (angl. A Vision & Framework for Research Cultures: Improving the Condition for Researchers, Research Ideas, and the Research Endeavour).
Viziją parengė asociacijos „Science Europe“ Mokslinių tyrimų kultūros darbo grupė kartu su asociacijos biuru. Pagrindiniai dokumento autoriai – Liuksemburgo nacionalinio mokslinių tyrimų fondo atstovas Seanas Sapcariu, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, Vilniaus universiteto profesorė Jolanta Šinkūnienė ir „Science Europe“ atstovas Jamesas Morrisas. J. Šinkūnienė ir S. Sapcariu koordinuoja Mokslinių tyrimų kultūros darbo grupės veiklą.
Su Vizijos autoriais kalbėjomės apie tai, kodėl mokslinių tyrimų kultūra tampa vis svarbesne Europos mokslo politikos dalimi, ką reikia keisti šiandien ir kaip šią ambicingą Viziją galima paversti konkrečiais veiksmais.
Kas yra mokslinių tyrimų kultūra
– Pradėkime nuo paprasto klausimo: kas yra mokslinių tyrimų kultūra ir kodėl apskritai turime apie ją kalbėti?
– „Science Europe“ naudoja 2018 m. Karališkosios draugijos (angl. Royal Society) apibrėžimą, kuriame mokslinių tyrimų kultūra apibūdinama per mokslininkų bendruomenių elgseną, vertybes, lūkesčius, požiūrius ir normas. Ji turi įtakos mokslininkų karjerai, tam, kaip kyla mokslinių tyrimų idėjos, kaip atliekami tyrimai ir kaip apie juos kalbama. Mums, kaip „Science Europe“ organizacijoms narėms, mokslinių tyrimų kultūros samprata padeda geriau suprasti, kaip mūsų vykdoma politika ir taikomos praktikos siejasi su mūsų remiamų mokslininkų bendruomenių elgsena ir požiūriais. Ji taip pat padeda sutelkti dėmesį į žmones, kurie yra visos mokslinių tyrimų sistemos pagrindas. Juk moksliniai tyrimai iš esmės yra susiję su žmonėmis, o kultūra daro įtaką tam, kaip su žmonėmis elgiamasi mokslinių tyrimų aplinkoje. Sveika mokslinių tyrimų kultūra taip pat sudaro sąlygas prasmingiems pokyčiams; galime įdiegti gerai apgalvotas politikos priemones, tačiau jų sėkmė galiausiai priklauso nuo to, kaip šias priemones suvokia mokslininkų bendruomenė ir ar jos įgyvendinamos praktikoje.
Kaip buvo rengiama Vizija
– Gal galėtumėte papasakoti, kaip buvo sukurta ši Vizija? Kodėl ji ypač svarbi tuo metu, kai mokslinių tyrimų kultūra susiduria su įvairiais iššūkiais ir grėsmėmis?
– Mūsų darbo grupės diskusijos apie mokslinių tyrimų kultūras prasidėjo nuo svarstymų apie bendrąsias vertybes mokslinių tyrimų sistemoje. Tai ir tapo svarbiausiu mūsų atspirties tašku. Įvardiję šias vertybes, siekėme suprasti, kaip atrodytų ideali mokslinių tyrimų sistema, jei jos būtų visiškai įsitvirtinusios. Visas procesas – nuo pradinių diskusijų ir bendrųjų vertybių apibrėžimo iki Vizijos užbaigimo – truko ketverius metus.
Vizija itin svarbi šiuo metu, nes kaip tik nestabilumo ir permainų laikais reikia bendrų tikslų ir bendro atskaitos taško. Tikimės, kad ši Vizija padės išlaikyti esmines mokslinių tyrimų sistemos vertybes dėmesio centre gausėjant įvairioms geopolitinėms grėsmėms. Taip pat norėjome, kad Vizija būtų įkvėpimo šaltinis, ypač jauniesiems mokslininkams. Norėtume, kad Vizija padėtų pritraukti daugiau talentingų žmonių į akademinę bendruomenę, paskatintų juos joje likti ir prisidėti prie mokslinių tyrimų sistemos tobulinimo.
– Kaip iš tiesų buvo rengiamas dokumentas? Kas dalyvavo diskusijose ir kaip atsirado viena bendra Vizija? Ar buvo klausimų, dėl kurių darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė?
– Mokslinių tyrimų kultūros darbo grupę sudaro 34 organizacijų atstovai, kurie ir kūrė šią Viziją. Idėja kilo grupėje diskutuojant apie aiškios ilgalaikės krypties poreikį. Dokumentas buvo rengiamas keliais etapais, nariams teikiant pastabas, aptariant idėjas, redaguojant ir palaipsniui tobulinant tekstą.
Parengtą Viziją peržiūrėjo ir patvirtino gausesnė „Science Europe“ narių bendruomenė. Todėl ji atspindi visų 41 „Science Europe“ organizacijų narių bendru sutarimu suformuotą poziciją.
Natūralu, kad rengiant Viziją vyko daug diskusijų. Bene daugiausia diskutavome apie tai, kaip suderinti idealizmą su pragmatizmu. Kai kurie nariai manė, kad tokią ambicingą Viziją gali būti sunku įgyvendinti. Tai buvo pagrįstas susirūpinimas, tačiau galiausiai sutarėme, kad Vizija turėtų būti drąsi – tokia, kuri įkvepia, skatina transformaciją ir motyvuoja žmones siekti pokyčių.
Taip pat diskutavome, ar sąvoką „mokslinių tyrimų kultūra“ vartoti vienaskaita, ar daugiskaita, ir kaip geriausiai atspindėti skirtingų mokslinių tyrimų kultūrų įvairovę tarptautinėje mokslo bendruomenėje.
Vertybės ir siekiai iki 2040 m.
– Dokumente daug dėmesio skiriama vertybėms, išskiriant šešias: autonomiją ir laisvę; bendradarbiavimą; sąžiningumą ir etiką; lygybę, įvairovę ir įtrauktį; atvirumą ir skaidrumą; rūpestingumą ir kolegialumą. Kodėl svarbu aiškiai apibrėžti vertybes mokslo politikos dokumente?
– Vertybės yra ne tik mokslinių tyrimų kultūros pagrindas – jomis turėtų būti grindžiama ir veiksminga mokslo politika bei praktika. Tai vienas esminių principų, kuriais „Science Europe“ vadovaujasi savo veikloje. Mokslinių tyrimų kultūros sąvoka gali atrodyti gana abstrakti, o vertybes lengviau suprasti, susieti su kasdiene patirtimi ir jomis vadovautis praktikoje.
Kai vertybės aiškiai įvardijamos mokslo politikos dokumentuose, jos tampa labiau matomos, patraukia dėmesį ir gali įkvėpti žmones veikti. Vienam žmogui gali būti ypač svarbus bendradarbiavimas, kitam – akademinė laisvė ar kolegialumas. Taip vertybės tampa reikšmingos ne tik mokslininkų bendruomenei apskritai, bet ir atskiriems žmonėms.
– Kultūriniams pokyčiams reikia laiko. Vizijoje nustatoma kryptis iki 2040 m. ir pabrėžiamas nuoseklių, kryptingų veiksmų poreikis. Kaip atrodytų mokslinių tyrimų sistema, jei ši Vizija būtų įgyvendinta? Kokias sąlygas turėtume sukurti, kad mokslininkai galėtų vykdyti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus?
– Aštuoniais Vizijoje aprašytais siekiais bandėme parodyti, kaip galėtų atrodyti ideali mokslinių tyrimų sistema. Jie apima mokslininkų karjerą, visuomenės įsitraukimą, įvairovę, teisingumą, sąžiningumą, bendradarbiavimą, akademinę laisvę, inovacijas ir visų mokslo bendruomenės dalyvių bendrystę.
Žinoma, turime pripažinti, kad parengti Viziją buvo lengviau nei susitarti dėl konkrečių jos įgyvendinimo veiksmų. Todėl dabar daugiausia dėmesio skiriame tam, kaip šią Viziją paversti konkrečiais veiksmais. Mokslinių tyrimų kultūros darbo grupė nuosekliai vadovaujasi šiais siekiais savo veikloje. Vienas naujausių pavyzdžių – darbo grupės neseniai parengtos ir išleistos Minimalių mokslininkų karjeros standartų rekomendacijos (angl. Recommendations on Minimum Standards for Research Careers). Šiuo dokumentu tiesiogiai prisidedama prie patrauklesnės ir tvaresnės mokslininkų karjeros siekio, nurodyto Vizijoje.
Mokslininkų karjera ir kliūtys
– Vizijoje teigiama, kad mokslininkų karjera turėtų būti „patraukli, tvari ir visapusiškai remiama“. Kokios pagrindinės kliūtys šiandien Europoje trukdo tai paversti tikrove?
– Viena akivaizdžiausių kliūčių visoje Europoje yra ribotas mokslo finansavimas. Gauti finansavimą moksliniams tyrimams ir užsitikrinti jo tęstinumą tebėra didelis iššūkis, ypač karjerą pradedantiems mokslininkams.
Tačiau finansavimas nėra vienintelė problema. Mokslininkai taip pat susiduria su:
- nestabiliomis darbo sąlygomis;
- trumpalaikėmis darbo sutartimis;
- mobilumo iššūkiais;
- nevienodomis galimybėmis vykdyti mokslinius tyrimus skirtingose šalyse;
- įvairiomis šališkumo formomis.
– Jei 2040 m. jaunas žmogus svarstytų, ar siekti mokslininko karjeros, ką norėtume, kad jis matytų?
– Norėtume, kad jaunieji mokslininkai matytų atvirą, bendradarbiaujančią, kolegialią ir etikos principais besivadovaujančią bendruomenę, reikšmingai prisidedančią prie mokslo pažangos. Jie turėtų turėti galimybių ne tik pritaikyti savo gebėjimus, bet ir juos tobulinti, taip prisidėdami prie mokslo pažangos ir jo rezultatų panaudojimo visuomenės labui.
Taip pat svarbu, kad jauni žmonės matytų mokslinių tyrimų sistemą, kurioje vertinama idėjų, gebėjimų ir įvairių indėlio į mokslą formų įvairovė. Mokslinė veikla nėra vien publikacijos ar moksliniai atradimai. Dėstymas, lyderystė, kūrybiškumas, įvairiapusis įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą ir daugelis kitų veiklų yra ne mažiau svarbi mokslinės karjeros dalis.
Konkurencija ir bendradarbiavimas
– Dokumente ypač pabrėžiamas bendradarbiavimas, tarpusavio parama, mentorystė ir tarpdisciplininis darbas. Tačiau akademinė aplinka taip pat yra konkurencinga, ypač kai kalbama apie finansavimą, pareigas ir pripažinimą. Kaip galime rasti pusiausvyrą tarp konkurencijos ir bendradarbiavimo?
– Sveika konkurencija skatina inovacijas. Tačiau kai konkurencija dėl ribotų išteklių tampa itin didelė, tai gali turėti neigiamą įtaką įvairiems mokslo ekosistemos aspektams, tokiems kaip akademinė laisvė, idėjų įvairovė ar lygios teisės atlikti tyrimus.
Pavyzdžiui, konkurencija gali sustiprinti vadinamąjį Mato efektą (angl. Matthew effect), kai jau įsitvirtinę, daugiau išteklių turintys mokslininkai įgyja dar didesnį pranašumą konkursiniame finansavime. Vertinant mokslinius tyrimus ir atliekant ekspertinį recenzavimą gali pasireikšti nelygybė ir šališkumas, ypač karjerą pradedančių mokslininkų atžvilgiu.
Ekspertinis recenzavimas – tyrimų ar paraiškų kokybės vertinimas, kurį atlieka kiti tos srities specialistai.
Dar viena problema – pernelyg didelis dėmesys kiekybiniams rodikliams. Kai pagrindiniu tikslu tampa kiekybiniai rodikliai, tokie kaip publikacijų skaičius, kyla rizika, kad mokslininkai sutelks dėmesį į kiekybinį rezultatų dauginimą, o ne į mokslinių tyrimų kokybę.
Visi mokslinių tyrimų ekosistemos dalyviai – mokslą finansuojančios organizacijos, mokslo institucijos, mokslinių tyrimų grupių vadovai ir mokslininkai – turi užtikrinti, kad konkurencija netaptų svarbesnė už kitus mokslinių tyrimų tikslus. Siekiant išlaikyti sveiką mokslinių tyrimų kultūrą, svarbu, kad konkurencija neužgožtų bendrųjų mokslinių tyrimų sistemos vertybių.
Akademinė laisvė
– Viena ryškiausių Vizijos temų yra akademinė laisvė. Kiek laisvės iš tiesų gali turėti mokslininkai, kai jų tyrimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis?
– Akademinė laisvė – tai mokslininkų galimybė nagrinėti juos dominančius mokslinius klausimus ir pasirinkti, jų nuomone, tinkamiausius tyrimo metodus. Tai tarsi pasitikėjimo sutartis tarp mokslininkų bendruomenės ir visuomenės. Žinoma, reikalingi ir moksliniai tyrimai, kuriais sprendžiami įvairūs visuomenės iššūkiai. Valdžios institucijos turi teisę ir kompetenciją nustatyti visuomenei svarbius klausimus, kuriuos sprendžiant moksliniai tyrimai gali padėti priimti pagrįstus politinius sprendimus ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
Idealioje mokslinių tyrimų kultūroje yra vietos ir pačių mokslininkų inicijuotiems tyrimams, ir reikminiams, valstybės prioritetus atspindintiems tyrimams. Vieni mokslininkai norės sutelkti dėmesį į svarbiausius visuomenės poreikius, o kitus labiau domins fundamentiniai ar teoriniai klausimai.
Visuomenė ir dirbtinis intelektas
– Vizijoje taip pat kalbama apie visuomenę. Kokį vaidmenį ji turėtų atlikti mokslinių tyrimų kultūroje?
– Mūsų Vizijoje numatomas aktyvus visuomenės įsitraukimas įvairiais mokslinių tyrimų etapais. Tai vienas iš būdų didinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, kuris ne tik stiprina visuomenės atsparumą ir kritinį mąstymą, bet ir padeda užtikrinti paramą moksliniams tyrimams bei inovacijoms.
– Dokumente taip pat minimas dirbtinis intelektas. Kaip, Jūsų nuomone, dirbtinis intelektas pakeis ne tik mokslinių tyrimų metodus, bet ir pačią mokslinių tyrimų kultūrą, įskaitant autorystę, pasitikėjimą, atsakomybę ir mokslininkų gebėjimus?
– Didėjantis dirbtinio intelekto vaidmuo jau dabar reikšmingai keičia mokslinių tyrimų ekosistemą. Tai matome įvairiose srityse – nuo didėjančios konkurencijos dėl tarptautinio mokslinių tyrimų finansavimo iki dirbtinio intelekto generuojamų publikacijų ir kylančių klausimų apie etiką bei mokslinių tyrimų sąžiningumą. Dirbtinio intelekto poveikis gali pasireikšti įvairiais būdais. Jis gali paskatinti plačiau taikyti kokybinius mokslinių tyrimų vertinimo metodus ir iš naujo kelti klausimą, kas moksle iš tiesų svarbiau – publikacijų skaičius ar jų kokybė ir poveikis. Dirbtinio intelekto paplitimas taip pat gali paskatinti iš naujo atkreipti dėmesį į vadinamojo lėtojo mokslo (angl. slow science) privalumus, apie kuriuos jau nemažai diskutuojama akademinėse bendruomenėse.
Pokyčių vertinimas ir Lietuva
– Kaip žinosime, kad mokslinių tyrimų kultūra iš tiesų keičiasi?
– Vieni pokyčiai bus aiškiai matomi, kitus pastebėti bus sunkiau. Tai natūralu – kultūrinius pokyčius, kaip ir daugelį kitų organizacinių pokyčių, ne visuomet lengva išmatuoti.
Šiuo metu taip pat rengiame Mokslinių tyrimų kultūros barometro (angl. Research Culture Barometer) koncepciją. Tai būtų kokybinio vertinimo priemonė, padedanti nustatyti, ar mokslinių tyrimų kultūra keičiasi Vizijoje numatyta kryptimi.
– Ką ši Europos Vizija praktiškai reiškia Lietuvai ir visai Europai? Kuriose Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos srityse jau judame šia kryptimi ir kur matote didžiausius atotrūkius tarp siekiamos ir dabartinės mokslinių tyrimų kultūros?
– Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, jau matome teigiamų pokyčių. Mokslinius tyrimus finansuojančios ir vykdančios organizacijos siekia padaryti mokslininkų karjerą patrauklesnę, pritraukti talentus ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą mokslu. Taip pat siekiama daugiau dėmesio skirti kokybiniam mokslinių tyrimų vertinimui, pripažinti įvairias indėlio į mokslą formas ir kurti patrauklesnę mokslinių tyrimų aplinką. Vis dėlto iššūkių tebėra daug. Tikimės, kad nuoseklios, bendros pastangos įgyvendinti Vizijoje išdėstytus siekius prisidės prie geresnės mokslinių tyrimų kultūros kūrimo tiek visoje Europoje, tiek atskirose nacionalinėse mokslinių tyrimų ekosistemose.
Apie Viziją
Asociacijos „Science Europe“ dokumentas „Ateities mokslinių tyrimų kultūrų link. Palankesnės sąlygos tyrėjams, jų idėjoms ir moksliniams tyrimams“ (angl. A Vision & Framework for Research Cultures: Improving the Condition for Researchers, Research Ideas, and the Research Endeavour) buvo paskelbtas 2025 m. kovo mėn. Jame nustatyti aštuoni ilgalaikiai siekiai iki 2040 m. ir jų įgyvendinimą palaikančios gairės.
Dokumento vertimą į lietuvių kalbą finansavo LMT.
Viziją lietuvių kalba galima rasti čia.
Kontaktai žiniasklaidai
Ernesta Šneideraitytė
Tel. +370 678 65 070
El. p. [email protected]
