Gitara – vienas tų instrumentų, kurį pradėti mokytis atrodo paprasta, bet kuris pirmomis savaitėmis moka gerokai apkarinti gyvenimą pirštų galiukams. Daugelis, paėmę gitarą į rankas pirmą kartą, tikisi greitai užgroti mėgstamą dainą, tačiau realybė būna kitokia – pirštai skauda, akordai skamba nešvariai, o rankos tarsi nesusikalba tarpusavyje. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori suprasti, kaip iš tikrųjų atrodo mokymosi procesas, kokie akordai verti dėmesio pirmiausia ir kaip išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių žmonės mokymąsi meta praėjus vos kelioms savaitėms.
Kodėl gitaros mokymasis prasideda nuo akordų, o ne nuo natų
Klasikinės muzikos mokyklose mokymasis dažnai prasideda nuo natų skaitymo ir pavienių garsų atkūrimo. Tačiau populiariosios muzikos, pop, roko ar folk žanro atveju situacija kitokia – čia pagrindinis instrumentas yra akordai, kurių sujungimas sukuria harmoninį pagrindą dainai. Būtent todėl daugumoje mokymosi metodikų pirmiausia mokomasi ne skaityti natas, o suprasti, kaip sudaryti garsų junginius, vadinamus akordais, ir kaip juos keisti dainos eigoje.
Šis principas turi praktinę naudą – jau po kelių savaičių praktikos galima pradėti groti realias dainas, o tai motyvuoja kur kas labiau, nei mėnesius trukęs pavienių garsų kartojimas. Be to, akordų sistema leidžia suprasti muzikos struktūrą plačiau – pamatai, kad dauguma dainų sukurtos iš tų pačių keturių ar penkių akordų, tik skirtingai išdėstytų.
Instrumento pasirinkimas ir pirmieji techniniai dalykai
Prieš pradedant kalbėti apie konkrečius akordus, verta trumpai aptarti patį instrumentą. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojama rinktis akustinę gitarą su nailoninėmis stygomis – jos švelnesnės pirštams nei metalinės, todėl pirmosios savaitės būna mažiau skausmingos. Klasikinė gitara su nailoninėmis stygomis puikiai tinka tiems, kurie dar nežino, ar apskritai šis instrumentas jiems patiks ilgam.
Svarbu ir tinkamai suderinti gitarą – neteisingai suderintas instrumentas skambės netiksliai net ir teisingai suspaudus akordą, o tai gali suklaidinti pradedantį muzikantą, kuris dar nemoka atskirti, ar problema yra jo pirštų padėtyje, ar pačios gitaros derinime. Šiandien tam puikiai tinka telefono programėlės su tuneriu – jos nemokamos ir gana tikslios.
Laikysena taip pat turi reikšmę. Gitara turėtų būti laikoma taip, kad kairė ranka (dešiniarankiams) laisvai pasiektų grifą be įtampos pečiuose, o nugara išliktų tiesi. Sėdint ant kėdės be atramų kojoms, dažnai patogiau naudoti kėdę su pakėlimu po koja arba specialų diržą.
Penki akordai, nuo kurių verta pradėti
Nėra vieno universalaus sąrašo, tačiau dauguma mokytojų sutaria, kad šie penki akordai sudaro pagrindą, leidžiantį groti dešimtis populiarių dainų:
- Em (mi minorinis) – laikomas paprasčiausiu akordu, nes reikia tik dviejų pirštų, o jų padėtis intuityvi.
- Am (la minorinis) – panašus į Em, tačiau reikalauja šiek tiek daugiau pirštų koordinacijos.
- C (do mažorinis) – dažnai vadinamas vienu sudėtingesnių pradedantiesiems, nes reikia tikslaus pirštų išdėstymo, tačiau jis be galo dažnai pasitaiko dainose.
- G (sol mažorinis) – turi kelis skirtingus grojimo variantus, todėl verta iš karto išmokti patogesnę versiją.
- D (re mažorinis) – reikalauja tik trijų stygų skambėjimo, todėl techniškai nesudėtingas, tačiau reikalauja tikslumo.
Šie penki akordai kartu sudaro pagrindą dešimtims žinomų dainų – nuo klasikinių folk kūrinių iki šiuolaikinės popmuzikos. Verta pastebėti, kad kai kurie mokytojai rekomenduoja pradėti nuo dviejų akordų (pavyzdžiui, Em ir Am), išmokti juos keisti sklandžiai, ir tik tada pridėti trečią. Tai lėtesnis, tačiau tvaresnis kelias.
Kodėl akordai iš pradžių skamba prastai – ir kada tai pasikeis
Vienas dažniausių nusivylimo šaltinių – akordas suspaudžiamas teisingai, o vis tiek skamba dusliai arba girdisi nemalonus zirzimas. Priežastis dažniausiai slypi pirštų padėtyje – jie turi liesti stygas kuo arčiau grifo laktų (metalinių juostelių), o ne per vidurį tarp jų. Taip pat svarbu, kad pirštai spaustų statmenai grifui, o ne šlaitu, nes tuomet netyčia užgriebiama gretima styga.
Kitas dažnas dalykas – nykščio padėtis. Daugelis pradedančiųjų instinktyviai apkabina grifą nykščiu iš viršaus, tačiau taisyklinga laikysena numato, kad nykštys būtų grifo gale, maždaug per vidurį, sukurdamas atramą likusiems pirštams. Tai leidžia laisviau ir tiksliau valdyti kiekvieną pirštą atskirai.
Verta priminti sau, kad pirmos dvi–trys savaitės beveik visada skamba nešvariai, ir tai visiškai normalu. Pirštų raumenys ir sąnariai tiesiog dar neįprato prie tokio krūvio. Po maždaug mėnesio reguliarios praktikos akordai pradeda skambėti daug aiškiau, o pirštų galiukai suformuoja natūralų apsauginį sluoksnį, dėl kurio skausmas pastebimai sumažėja.
Dažniausios klaidos, dėl kurių mokymasis sustoja
Analizuojant, kodėl dalis žmonių gitaros mokymąsi meta praėjus vos mėnesiui ar dviem, išryškėja kelios pasikartojančios klaidos.
Pirma – per didelis tempo lūkestis. Norima iš karto groti greitai ir sklandžiai, nors realybė reikalauja kantrybės. Akordų keitimas tarp savęs – vienas sudėtingiausių įgūdžių pradedantiesiems, ir jam reikia laiko, dažnai kelių savaičių sistemingos praktikos.
Antra – netaisyklingos technikos įsitvirtinimas. Jei nuo pat pradžių pirštai laikomi netaisyklingai arba nykštys per daug apkabina grifą, vėliau šiuos įpročius perlaužti būna sunkiau, nei mokytis iš naujo. Būtent todėl verta pirmosiomis savaitėmis skirti daugiau dėmesio ne greičiui, o teisingai technikai, net jei tai reiškia lėtesnę pažangą.
Trečia – nereguliari praktika. Vieną kartą per savaitę valandą praleidus su gitara, progreso beveik nesijaus, nes pirštų raumenys ir motorinė atmintis formuojasi per dažnus, bet trumpus pakartojimus. Kur kas efektyviau groti po penkiolika–dvidešimt minučių kasdien, nei kartą per savaitę valandą ar dvi.
Kaip organizuoti praktikos laiką, kad progresas būtų juntamas
Efektyvi praktika neprivalo būti ilga, tačiau turi būti struktūruota. Rekomenduojama praktikos sesiją padalinti į kelias dalis: pirmiausia – akordų suspaudimo pratimai be grojimo, tiesiog perjungiant tarp dviejų akordų ir stebint, kaip greitai pirštai suranda teisingą padėtį. Toliau – ritminiai pratimai, kai vienas akordas laikomas, o dešinė ranka groja skirtingus ritminius raštus.
Naudinga praktiką fiksuoti – nesvarbu, ar tai bus paprastas dienoraštis, ar telefone įrašomas trumpas grojimo pavyzdys kas savaitę. Po mėnesio, palyginus pirmąjį ir paskutinį įrašą, progresas dažnai būna kur kas ryškesnis, nei atrodo kasdienėje praktikoje, kai pokyčiai vyksta pamažu ir nepastebimai.
Metronomo naudojimas taip pat pravartus, nors pradedantieji dažnai jo vengia, manydami, kad tai per anksti. Tačiau būtent ankstyvame etape metronomas padeda suprasti, kaip ritmiškai keisti akordus, o ne tik juos teisingai suspausti.
Nuo akordų prie pirmųjų dainų
Kai trys ar keturi akordai jau skamba pakankamai švariai, o keitimas tarp jų nebeatima kelių sekundžių, atėjo laikas pereiti prie realaus repertuaro. Verta rinktis dainas, kurios naudoja būtent tuos akordus, kuriuos jau moki, o ne tas, kurios patinka labiausiai, bet reikalauja sudėtingesnės technikos.
Internete gausu resursų su akordų schemomis populiarioms dainoms, kuriose šalia teksto pažymėti akordų pakeitimo momentai. Tai leidžia iš karto pritaikyti išmoktus akordus praktiškai, o ne tik mechaniškai kartoti juos be konteksto. Groti kartu su daina – nesvarbu, ar originaliu įrašu, ar metronomu – padeda įsisavinti ritmą natūraliau, nei grojant tyloje.
Gitara kaip ilgas pokalbis su savimi
Mokymasis groti gitara primena ne sprinto bėgimą, o ilgą pasivaikščiojimą – kuo daugiau kantrybės ir reguliarumo, tuo greičiau ateina rezultatai, nors iš pradžių atrodo priešingai. Penki pagrindiniai akordai, apie kuriuos kalbėjome, taps atspirties tašku šimtams dainų, o teisinga technika, kurios išmoksite nuo pat pradžių, sutaupys mėnesius vėlesnio perkvalifikavimo.
Jei norite konkrečios rekomendacijos, kaip pradėti jau šiandien – paimkite gitarą, suderinkite ją, ir dešimt minučių skirkite vien Em ir Am akordų keitimui, nesiekdami groti jokios melodijos. Tai atrodo nuobodu, tačiau būtent toks kruopštus pagrindas vėliau leidžia groti laisvai, nesusikoncentruojant į kiekvieną pirštą atskirai. Skausmas pirštų galiukuose praeis, nešvarus skambesys išsigrynins, o kantrybė, investuota pirmosiomis savaitėmis, atsipirks kiekvieną kartą, kai galėsite paimti gitarą ir tiesiog groti – be minčių apie techniką, vien dėl malonumo.
