Kodėl alyvuogių aliejus tapo vienu labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje
Jei kada nors stovėjote prekybos centro aliejų skyriuje ir bandėte išsirinkti „tikrą” alyvuogių aliejų, turbūt pastebėjote, kad pasirinkimas yra didžiulis, o kainų skirtumas – stulbinantis. Vienas buteliukas kainuoja tris eurus, kitas – penkiolika. Abiejų etiketėse parašyta „extra virgin”, abu atrodo panašiai. Kas iš tikrųjų yra viduje?
Alyvuogių aliejaus klastojimas – tai ne nauja problema ir ne tik vartotojų paranoja. Europos Sąjungos maisto saugos institucijos, Italijos finansų gvardija ir net Interpolas periodiškai skelbia apie stambias sukčiavimo schemas, kuriose brangus alyvuogių aliejus atskiedžiamas pigesniu saulėgrąžų, rapsų ar palmių aliejumi, o paskui parduodamas kaip aukščiausios kokybės produktas. 2016 metais Europos Parlamento tyrimas parodė, kad net 50 procentų patikrintų „extra virgin” alyvuogių aliejų neatitiko deklaruojamos kokybės standartų. Tai nėra smulkus sukčiavimas – tai sisteminis reiškinys, turintis rimtų pasekmių tiek vartotojų piniginėms, tiek sveikatai.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip suprasti alyvuogių aliejaus kokybės gradacijas, kokie yra klastojimo požymiai, kurių galite ieškoti namuose, ir kaip priimti informuotus sprendimus perkant šį produktą.
Alyvuogių aliejaus rūšys: ką iš tikrųjų reiškia etiketėje esantys žodžiai
Prieš kalbant apie klastojimą, reikia suprasti, kas yra tikras alyvuogių aliejus ir kokios jo rūšys egzistuoja. Daugelis žmonių mano, kad „extra virgin” – tai tiesiog rinkodaros terminas, tačiau iš tikrųjų tai yra griežtai reglamentuota kategorija.
Extra virgin olive oil (EVOO) – aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus, gaunamas mechaniniu būdu spaudžiant alyvuoges, be jokio cheminio apdorojimo. Jo rūgštingumas turi būti mažesnis nei 0,8 procento (matuojant oleino rūgšties kiekį), o skonis ir kvapas turi atitikti griežtus organoleptinius reikalavimus. Tai reiškia, kad aliejus neturi turėti jokių defektų – nei pelėsio, nei rūgštumo, nei saldumo.
Virgin olive oil – taip pat mechaniškai spaustas aliejus, tačiau jo rūgštingumas gali siekti iki 2 procentų, o organoleptiniai defektai leidžiami nedideli. Šis aliejus yra žemesnės kokybės nei EVOO, tačiau vis tiek yra natūralus produktas.
Olive oil (be jokio papildomo apibūdinimo) – tai jau rafinuoto aliejaus ir virgin aliejaus mišinys. Rafinuotas aliejus gaunamas chemiškai apdorojant žemos kokybės alyvuogių aliejų, kurio rūgštingumas yra per didelis arba kuris turi per daug organoleptinių defektų. Rafinuojant pašalinami kvapai, spalva, o kartu ir didelė dalis naudingų medžiagų.
Olive pomace oil – aliejus, išgautas iš alyvuogių išspaudų naudojant cheminius tirpiklius. Tai žemiausios kokybės produktas, kuris neturėtų būti painiojamas su tikru alyvuogių aliejumi.
Problema ta, kad daugelis gamintojų ant butelių rašo „extra virgin”, nors viduje yra žymiai prastesnis produktas arba net visai kitas aliejus. Vartotojas, nežinantis šių skirtumų, neturi jokio šanso atskirti vieno nuo kito vien pagal etiketę.
Kaip klastojamas alyvuogių aliejus: pagrindiniai sukčiavimo būdai
Alyvuogių aliejaus klastojimas vyksta keliais lygmenimis, ir ne visi jie yra vienodai akivaizdūs.
Pats paprasčiausias ir labiausiai paplitęs būdas – maišymas su pigesniais aliejais. Saulėgrąžų, rapsų, kukurūzų ar net palmių aliejus yra žymiai pigesnis nei alyvuogių aliejus, todėl net nedidelis jų kiekio įmaišymas leidžia gamintojui sutaupyti nemažai pinigų. Problema ta, kad tokį mišinį labai sunku aptikti vizualiai ar net skoniu, ypač jei klastotojai naudoja deodorizuotus (be kvapo) aliejus.
Antras būdas – žemesnės kokybės alyvuogių aliejaus pardavimas kaip aukštesnės kokybės. Tai reiškia, kad rafinuotas aliejus arba „virgin” kategorijos aliejus parduodamas kaip „extra virgin”. Techniškai tai vis dar yra alyvuogių aliejus, tačiau jo naudingosios savybės yra žymiai mažesnės, o kaina nepagrįstai didelė.
Trečias, sudėtingesnis būdas – kilmės klastojimas. Graikijos, Ispanijos ar Tuniso alyvuogių aliejus parduodamas kaip itališkas, nes Italija turi stipresnį prekės ženklą ir vartotojai už jį moka daugiau. Tai nėra tiesioginis produkto klastojimas, tačiau yra apgaulė dėl kilmės.
Ketvirtas būdas – derliaus datos manipuliavimas. Alyvuogių aliejus, kaip ir vynas, turi galiojimo laiką – jo polifenoliai ir antioksidantai laikui bėgant skyla. Senas aliejus parduodamas kaip naujas, pakeičiant etiketę arba tiesiog nurodant neteisingą datą.
Visi šie metodai yra ne tik neetiškai, bet ir potencialiai pavojingi sveikatai, ypač kai kalbama apie alerginius reakcijas į kitus aliejus arba apie žmones, kurie dėl sveikatos priežasčių specialiai renkasi aukštos kokybės alyvuogių aliejų.
Namų testai: ką galite patikrinti patys
Gera žinia ta, kad yra keletas paprastų būdų, kuriais galite patikrinti alyvuogių aliejaus kokybę namuose. Jie nėra tobuli ir negali pakeisti laboratorinės analizės, tačiau gali padėti išfiltruoti akivaizdžiai prastos kokybės produktus.
Šaldytuvo testas – vienas populiariausių, tačiau ir labiausiai klaidinantis. Manoma, kad tikras alyvuogių aliejus šaldytuve sukreša ir tampa drumstas arba pusiau kietas. Tai iš dalies tiesa – alyvuogių aliejuje esančios sočiosios riebalų rūgštys kristalizuojasi žemoje temperatūroje. Tačiau problema ta, kad ir kiti aliejai gali elgtis panašiai, o kai kurie aukštos kokybės alyvuogių aliejai, turintys skirtingą riebalų rūgščių sudėtį, gali nesukrešti. Šis testas nėra patikimas, tačiau jei aliejus šaldytuve visiškai lieka skystas ir skaidrus kaip vanduo – tai gali būti įtartinas ženklas.
Kvapo ir skonio testas – žymiai patikimesnis būdas. Tikras aukštos kokybės EVOO turi ryškų, šviežią kvapą – žolės, šviežių alyvuogių, kartais šiek tiek žalių pomidorų ar migdolų. Jis turi būti šiek tiek kartus ir sukelti lengvą „graužimą” gerklėje – tai yra oleokantalo, natūralaus priešuždegiminio junginio, požymis. Jei aliejus yra bekvapis, beskoninis arba turi riebalų ar seno maisto kvapą – tai blogas ženklas.
Spalvos testas – mažiausiai patikimas iš visų. Daugelis žmonių mano, kad tikras alyvuogių aliejus turi būti ryškiai žalias. Tačiau spalva priklauso nuo alyvuogių veislės, derliaus laiko ir apdorojimo būdo – ji gali svyruoti nuo šviesiai geltonos iki tamsiai žalios, ir tai nieko nesako apie kokybę. Kai kurie gamintojai netgi dirbtinai dažo aliejų, kad jis atrodytų „natūraliau”.
Kaina kaip kokybės indikatorius – ne visada teisingas, tačiau dažnai prasmingas. Aukštos kokybės EVOO gamyba yra brangi – alyvuogės turi būti renkamos rankomis, greitai apdorojamos, laikomos tinkamomis sąlygomis. Jei buteliukas kainuoja du ar tris eurus, labai mažai tikėtina, kad viduje yra tikras aukštos kokybės alyvuogių aliejus. Tai nereiškia, kad brangus aliejus visada yra geras, tačiau labai pigus aliejus beveik garantuotai nėra aukštos kokybės.
Ką sako etiketė: kaip ją skaityti teisingai
Etiketė yra pirmasis ir dažniausiai vienintelis informacijos šaltinis, kurį vartotojas turi parduotuvėje. Todėl svarbu mokėti ją skaityti kritiškai.
Derliaus metai – vienas svarbiausių rodiklių. Aukštos kokybės alyvuogių aliejus turėtų būti vartojamas per 18-24 mėnesius nuo derliaus. Jei etiketėje nurodytas tik „geriausias iki” terminas, bet nėra derliaus metų – tai įtartinas ženklas. Geriausi gamintojai visada nurodo, kada buvo surinktos alyvuogės.
Kilmės šalis – atkreipkite dėmesį į formuluotę. „Pagaminta Italijoje” (Produced in Italy) ir „Supakuota Italijoje” (Packed in Italy) yra visiškai skirtingi dalykai. Pirmasis reiškia, kad alyvuogės buvo auginamos ir aliejus spaustas Italijoje. Antrasis gali reikšti, kad aliejus buvo importuotas iš kitur ir tik supakuotas Italijoje.
Sertifikatai ir ženklinimas – ieškokite PDO (Protected Designation of Origin) arba PGI (Protected Geographical Indication) žymų. Šie ES sertifikatai reiškia, kad produktas buvo pagamintas konkrečiame regione pagal griežtus standartus ir buvo patikrintas nepriklausomų institucijų. Jie nėra absoliuti garantija, tačiau yra žymiai patikimesni nei paprasta etiketė.
Alyvuogių veislė – aukštos kokybės gamintojai dažnai nurodo, iš kokių alyvuogių veislių pagamintas aliejus. Tai yra skaidrumo ženklas ir rodo, kad gamintojas didžiuojasi savo produktu.
Rūgštingumo lygis – jei nurodytas, turėtų būti mažesnis nei 0,8 procento EVOO atveju. Tačiau atkreipkite dėmesį: rūgštingumo nurodymas ant etiketės nėra privalomas, todėl jo nebuvimas nebūtinai reiškia, kad produktas yra prastos kokybės.
Patikimi gamintojai ir pirkimo strategijos
Žinoti, ko vengti, yra svarbu, tačiau dar svarbiau žinoti, kur ieškoti kokybiško produkto.
Pirmiausia, specializuotos parduotuvės ir tiesioginiai gamintojai yra žymiai patikimesnis pasirinkimas nei didieji prekybos tinklai. Alyvuogių aliejaus gamybos ūkiai, kurie parduoda savo produktą tiesiogiai arba per specializuotus importuotojus, paprastai yra atsakingesni už savo produkto kokybę, nes jų reputacija tiesiogiai priklauso nuo to, ką jie parduoda.
Antra, nepriklausomi alyvuogių aliejaus konkursai ir reitingai yra vertingas informacijos šaltinis. Organizacijos kaip „Flos Olei”, „NYIOOC World Olive Oil Competition” ar „TerraOlivo” kasmet vertina šimtus aliejų ir skelbia nugalėtojų sąrašus. Aliejus, gavęs apdovanojimą tokiame konkurse, yra žymiai mažiau tikėtinas suklastotas produktas.
Trečia, pirkite mažesniais kiekiais ir dažniau. Alyvuogių aliejus oksiduojasi kontaktuodamas su oru ir šviesa. Pirkdami didelį butelį ir laikydami jį atidarytu kelis mėnesius, net ir aukštos kokybės aliejų paverčiate prastesniu produktu. Geriau pirkti mažesnį butelį ir jį sunaudoti per 4-6 savaites po atidarymo.
Ketvirta, laikymo sąlygos yra kritiškai svarbios. Alyvuogių aliejus turi būti laikomas tamsioje, vėsioje vietoje, toli nuo šilumos šaltinių. Stikliniai tamsūs buteliai yra geresni nei plastikiniai ar skaidrūs stikliniai, nes apsaugo nuo šviesos poveikio.
Mokslas apie alyvuogių aliejaus naudą: kodėl kokybė iš tikrųjų svarbi
Galbūt kyla klausimas – ar iš tikrųjų taip svarbu, ar aliejus yra tikras EVOO, ar tik „olive oil”? Ar tai ne tik gurmanų kaprizas?
Moksliniai tyrimai rodo, kad skirtumas yra esminis. Aukštos kokybės EVOO yra turtingas polifenolių – antioksidantų, kurie turi priešuždegimines, kardioprotektyvines ir net neuroprotektyvines savybes. Viduržemio jūros dietos nauda sveikatai, kurią patvirtina daugybė tyrimų, yra neatsiejamai susijusi su aukštos kokybės alyvuogių aliejaus vartojimu.
Oleokantalis – jau minėtas junginys, sukeliantis tą charakteringą „graužimą” gerklėje – veikia panašiai kaip ibuprofenas, slopindamas uždegimą. Tyrimai rodo, kad reguliarus aukštos kokybės EVOO vartojimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžio formų ir net Alzheimerio ligos riziką.
Tačiau visa ši nauda yra susijusi su aukštos kokybės aliejumi. Rafinuotas aliejus arba aliejus, sumaišytas su kitais aliejais, neturi tokio pat polifenolių kiekio. Mokant premiuminę kainą už suklastotą produktą, vartotojas ne tik praranda pinigus, bet ir negauna tikėtos naudos sveikatai.
Europos maisto saugos institucija (EFSA) yra oficialiai patvirtinusi, kad alyvuogių aliejaus polifenoliai apsaugo kraujo lipidus nuo oksidacinio streso – tačiau tik tada, kai aliejuje yra pakankamai šių medžiagų, o tai įmanoma tik su aukštos kokybės EVOO.
Kai žinojimas tampa geriausiu apsaugos įrankiu
Alyvuogių aliejaus klastojimas yra rimta problema, tačiau ji nėra neįveikiama. Vartotojas, turintis pakankamai žinių, gali žymiai sumažinti tikimybę nusipirkti suklastotą produktą – net jei negali atlikti laboratorinės analizės.
Svarbiausia, ką reikia įsiminti: nėra vieno universalaus testo, kuris garantuotai atskirtų tikrą aliejų nuo suklastoto. Šaldytuvo testas yra mitas, spalva nieko nesako, o etiketė gali meluoti. Tačiau visų šių faktorių kombinacija – kaina, etiketės informacija, kvapas ir skonis, pirkimo vieta, sertifikatai – leidžia susidaryti gana tikslų vaizdą.
Praktinė rekomendacija: pradėkite nuo to, kad išbandykite kelis skirtingus aliejus iš skirtingų šaltinių ir atkreipkite dėmesį į skirtumus. Nusipirkite vieną butelį iš specializuotos parduotuvės, kur pardavėjas gali papasakoti apie produkto kilmę, ir palyginkite jį su tuo, ką perkate įprastai. Skirtumas dažnai yra akivaizdus – ir tada jau žinote, ko ieškoti.
Taip pat verta sekti nepriklausomų vartotojų organizacijų ir maisto tyrimo institucijų ataskaitas – jos periodiškai skelbia, kurie rinkoje esantys produktai neatitinka deklaruojamos kokybės. Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka tokius patikrinimus ir skelbia rezultatus viešai.
Galiausiai, svarbu suprasti, kad mokėti šiek tiek daugiau už tikrą, aukštos kokybės alyvuogių aliejų – tai ne išlaidavimas, o investicija. Investicija į skonį, į sveikatą ir į sąžiningus gamintojus, kurie dirba pagal taisykles tada, kai daugelis jų nesilaikytų. Tokių gamintojų palaikymas – tai ir mūsų, kaip vartotojų, atsakomybė.
