Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje internetiniai pirkimai tapo neatsiejama daugelio lietuvių gyvenimo dalimi. Swedbank neseniai atlikta apklausa atskleidė įdomius duomenis apie lietuvių pirkimo įpročius internete, kurie ne tik atspindi šalies ekonominę padėtį, bet ir rodo, kaip keičiasi vartotojų elgsena skaitmeninėje erdvėje.
Lietuvių internetinių pirkimų statistikos panorama
Swedbank tyrimo duomenys rodo, kad vidutinis lietuvis per mėnesį internetiniams pirkimams skiria apie 150-200 eurų. Šis skaičius gali atrodyti kuklus, tačiau jis atspindi realią šalies ekonominę situaciją ir vartotojų atsargumą renkantis internetinius sprendimus. Ypač įdomu tai, kad šis vidurkis išaugo beveik 40 procentų per pastaruosius trejus metus.
Tyrimas atskleidė, kad aktyviausi internetiniai pirkėjai yra 25-45 metų amžiaus grupės atstovai, kurie sudaro beveik 60 procentų visų internetinių pirkimų. Šie žmonės dažniausiai perka drabužius, elektroniką, knygas ir buitinius daiktus. Vyresnioji karta vis dar atsargiai žvelgia į internetinius pirkimus, nors ir jų aktyvumas palaipsniui didėja.
Populiariausi pirkimų objektai ir kategorijos
Analizuojant, ką lietuviai perka internete, aiškiai išsiskiria kelios pagrindinės kategorijos. Drabužiai ir avalynė sudaro didžiausią dalį – apie 35 procentus visų internetinių pirkimų. Tai suprantama, nes internetinės parduotuvės siūlo platesnį asortimentą ir dažnai geresnes kainas nei fizinės parduotuvės.
Antroje vietoje – elektronika ir buitinė technika, sudaranti apie 25 procentus pirkimų. Lietuviai vis dažniau renkasi internetą pirkdami telefonus, kompiuterius, buitinius prietaisus. Trečioje vietoje – knygos, žaidimai ir pramogų produktai, kurie sudaro apie 15 procentų visų internetinių pirkimų.
Įdomu tai, kad maisto produktų pirkimas internetu, nors ir augo pandemijos metu, dabar sudaro tik apie 8 procentus visų internetinių pirkimų. Lietuviai vis dar teikia pirmenybę fiziniam maisto produktų pirkimui, nors šis segmentas palaipsniui plečiasi.
Demografiniai skirtumai ir pirkimo įpročiai
Swedbank tyrimas atskleidė ryškius demografinius skirtumus tarp skirtingų amžiaus grupių. Jaunimas iki 25 metų, nors ir aktyviai naudojasi internetu, vidutiniškai išleidžia mažiau – apie 80-120 eurų per mėnesį. Tai susiję su mažesniais pajamomis ir kitokiais poreikiais.
Vidutinio amžiaus lietuviai (35-50 metų) yra patys aktyviausi internetiniai pirkėjai, vidutiniškai išleidžiantys 200-300 eurų per mėnesį. Šios grupės atstovai dažnai perka ne tik sau, bet ir šeimos nariams, todėl jų pirkimų suma yra didesnė.
Vyresnioji karta (50+ metų) internetiniams pirkimams skiria vidutiniškai 50-100 eurų per mėnesį. Nors suma mažesnė, tačiau šios grupės aktyvumas nuolat auga, ypač po pandemijos, kai daugelis buvo priversti išmokti naudotis internetinėmis paslaugomis.
Regioniniai skirtumai
Tyrimas atskleidė akivaizdžius regioninius skirtumus. Vilniaus ir Kauno gyventojai internetiniams pirkimams vidutiniškai skiria 30-40 procentų daugiau nei kitų miestų gyventojai. Sostinės gyventojai per mėnesį internetiniams pirkimams išleidžia vidutiniškai 220-280 eurų.
Mažesniuose miestuose ir kaimuose internetinių pirkimų suma siekia vidutiniškai 100-150 eurų per mėnesį. Tačiau procentinis augimas šiose teritorijose yra didesnis nei didmiesčiuose, kas rodo, kad internetinė prekyba plečiasi į visas šalies sritis.
Ypač sparčiai auga internetinių pirkimų populiarumas mažesniuose miestuose, kur fizinių parduotuvių pasirinkimas ribotas. Gyventojai vis dažniau renkasi internetą norėdami rasti platesnį prekių asortimentą ir geresnes kainas.
Mokėjimo būdai ir saugumo aspektai
Lietuviai internetiniams pirkimams vis dažniau naudoja banko korteles – tai sudaro apie 70 procentų visų mokėjimų. Banko pavedimų populiarumas mažėja ir dabar sudaro tik apie 15 procentų. Vis populiaresni tampa alternatyvūs mokėjimo būdai – PayPal, Apple Pay, Google Pay, kurie sudaro apie 10 procentų mokėjimų.
Saugumo klausimas išlieka vienas svarbiausių lietuvių internetinių pirkimų barjerų. Net 45 procentai respondentų nurodė, kad kartais atsisako pirkti internete dėl saugumo susirūpinimo. Tačiau šis skaičius mažėja – prieš trejus metus jis siekė 65 procentus.
Bankai, įskaitant Swedbank, aktyviai dirba siekdami padidinti mokėjimų saugumą. Dviejų faktorių autentifikavimas, SMS patvirtinimai ir kiti saugumo sprendimai padeda mažinti vartotojų susirūpinimą.
Pandemijos poveikis ir ateities tendencijos
COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė lietuvių internetinių pirkimų įpročius. 2020-2021 metais internetinių pirkimų apimtys išaugo beveik dvigubai. Nors dabar augimas sulėtėjo, tačiau naujasis lygis išliko gerokai aukštesnis nei iki pandemijos.
Ypač išaugo maisto produktų, vaistų ir buitinės chemijos pirkimas internete. Daugelis lietuvių pirmą kartą išbandė šias paslaugas būtent pandemijos metu ir dabar toliau jomis naudojasi.
Prognozuojama, kad internetinių pirkimų augimas Lietuvoje tęsis, nors ir lėtesniu tempu. Ekspertai tikisi, kad per ateinančius penkerius metus vidutinė internetinių pirkimų suma gali išaugti dar 50-70 procentų.
Praktiniai patarimai saugiems internetiniams pirkimams
Norint saugiai ir efektyviai pirkti internete, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Visada patikrinkite internetinės parduotuvės patikimumą – perskaitykite atsiliepimus, patikrinkite kontaktinę informaciją ir įmonės registracijos duomenis.
Niekada nenaudokite viešų Wi-Fi tinklų internetiniams pirkimams. Visuomet įsitikinkite, kad svetainės adresas prasideda “https://” ir turi saugumo sertifikatą. Reguliariai tikrinkite banko sąskaitos išrašus ir nedelsiant praneškite bankui apie įtartinas operacijas.
Naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai internetinei parduotuvei. Jei įmanoma, įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą. Saugokite visus pirkimų dokumentus ir čekius – jie gali prireikti sprendžiant ginčus ar grąžinant prekes.
Skaitmeninės ekonomikos plėtra ir lietuvių vartojimo kultūra
Swedbank tyrimo duomenys atskleidžia ne tik skaičius, bet ir gilesnę lietuvių vartojimo kultūros transformaciją. Internetiniai pirkimai tampa ne tik patogumu, bet ir būdu sutaupyti pinigų bei laiko. Vis daugiau lietuvių mokosi palyginti kainas, ieškoti nuolaidų ir naudotis lojalumo programomis.
Šis pokytis formuoja naują vartotojų kartą, kuri yra informuotesnė, reiklesnė ir labiau orientuota į vertę. Internetinės parduotuvės turi prisitaikyti prie šių kintančių poreikių, siūlydamos ne tik žemas kainas, bet ir kokybišką aptarnavimą, greitą pristatymą ir patogų grąžinimo procesą.
Lietuvos internetinės prekybos rinka formuojasi kaip viena dinamiškiausių Baltijos šalyse. Nors vidutinės pirkimų sumos dar atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, tačiau augimo tempai ir vartotojų aktyvumas rodo didelį potencialą. Ateityje tikėtina, kad internetiniai pirkimai taps dar labiau integruoti į lietuvių kasdienį gyvenimą, o skaitmeninė ekonomika formuos naują vartojimo kultūrą, kurioje vyrauja racionalumas, patogumas ir saugumas.
