Mokytojas atsisakė naudotis vadovėliu. Kuo tai baigėsi?

Šiandien mokytojui keliami dideli reikalavimai. Vienas jų – mokymo procese naudoti metodus ir priemones, kurios suteiktų ne tik žinių, bet ir ugdytų aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą. Dažnai pabrėžiama, kad pamokoje jau neužtenka tik vadovėlio. Be to, iš mokytojo tikimasi, kad jis pats kurs mokomąją medžiagą arba pasirinks skirtingus mokymosi šaltinius.

Tačiau Lietuvoje, mokantis matematikos ir gamtos mokslų, vadovėlį, kaip pagrindinę mokymo priemonę, vis dar naudoja apie 90 procentų mokytojų (Ugdymo plėtotės centro tyrimo ataskaita, 2015).

Kodėl pamoka be vadovėlio atrodo neįmanoma? Su kokiais sunkumais susiduria ir kokius privalumus atranda mokytojai, „neišeinantys“ vadovėlio? Kokias priemones naudoja ir kaip organizuoja mokinių darbą? Į šiuos klausimus atsakys bei praktinių pavyzdžių pateiks mokytojas praktikas, 2018–2019 m.m. atsisakęs vadovėlio savo pamokose.

Renginio data:
Renginio pradžia (trukmė): 14.00 val. (45 min.)
Vieta: ,
Lektorius/organizatorius (-iai): ()
Ugdymas:
Tikslinė grupė: , ,
 
Įrašas paskelbtas kategorijoje . Įsiminti nuorodą.