Paroda MOKYKLA 2020 pristato pirmąjį MĖLYNOJO KANALO pranešimo lektorių – dr. Phil Lambert, jau lapkričio 20 d. skaitysiantį pranešimą „Kompetencijomis grįstos ugdymo programos: tarptautinės tendencijos ir palankus poveikis Lietuvos švietimui“.
Dr. Phil Lambert – Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkas, prisidėjęs prie daugelio pasaulio šalių (pavyzdžiui, Nyderlandų, Kataro) ugdymo programų kūrimo. EBPO atstovaujantis ekspertas šiuo metu ir Lietuvoje konsultuoja ugdymo turinio atnaujinimo darbus vykdančius mokytojus bei mokslininkus. Kviečiame skaityti birželio mėnesį duotą interviu, kuriame profesorius sutiko pasidalyti mintimis bei patarimais su mūsų šalies ugdymo turinio atnaujinimo ekspertais, pateikdamas kitų šalių praktikas ir taip siųsdamas specialią žinutę mokytojams.
Atnaujindama bendrąsias programas, Lietuva pasirinko šešias kompetencijas (pažinimo, kultūrinę, komunikavimo, kūrybiškumo, pilietinę, socialinę-emocinę ir sveikos gyvensenos), kurios turėtų būti ugdomos. Lyginant su kitomis šalimis, kuo labiausiai skiriasi Lietuvos pasirinktos kompetencijos, jų apibrėžtys ir sandai?
Labai didelio skirtumo nėra. Kiekviena šalis išskiria savo prioritetus, tam yra skirtingos, nuo kiekvienos šalies konteksto priklausančios priežastys, tačiau dėl globalizacijos galime rasti ir panašių aspektų. Įprasta, kad šalis iš galimų kompetencijų išskirtų komunikaciją, kūrybiškumą, o pažinimo kompetencijos pasirinkimas – įdomus, bet labai geras pasirinkimas. Atsižvelgiant į daugelio šalių patirtį, įžvelgiama svarba mokiniams suprasti, kaip mąsto menininkas, kaip mąsto mokslininkas, mokėti mokytis ir įsivertinti pačiam.
Kas kiek metų rekomenduotina peržiūrėti ir atnaujinti ugdymo programų turinį?
Nėra jokios konkrečios taisyklės. Valstybės renkasi skirtingus atnaujinimo modelius – vienos renkasi kas kelerius metus peržiūrėti po vieną ugdymo sritį, o dauguma, tarp jų ir Lietuva, renkasi peržiūrėti visą ugdymo turinį. Pastarasis pasirinkimas, mano nuomone, yra teisingas, taip išlaikant nuoseklumą ir darną tarp dalykų ir jų programų. Manau, renkantis šį modelį turinį reikėtų atnaujinti maždaug kas 6–7 metus. Po 6–7 metų galima pamatyti, jog srityse atsirado daug naujų aspektų, kuriuos būtina integruoti į programas.
Kokias rekomendacijas teikiate Lietuvos bendrųjų programų atnaujintojams?
Pirmiausiai stengiausi paaiškinti, kaip svarbu yra integruoti kompetencijas į dalykų turinį ir jokiu atveju jų „negrūsti“, jei jos neturi didelės reikšmės dalykui. Pavyzdžiui, kūrybiškumas – jį, be abejo, galime įžvelgti menuose, kalbose, kai kuriame tekstus, naratyvą. Kūrybiškumą galime įžvelgti ir gamtos moksluose, matematikoje, kai kalbame apie problemų sprendimus, inovacijas, tačiau tai kitokio pobūdžio kūrybiškumas, tad integruojant komunikacijas svarbu atsižvelgti į srities kontekstą.
Kitas patarimas, kurį daviau atnaujintojams – „neperkrauti“ programų. Žvelgiant į kiekvieną sritį, dalyką, temas, reikia paklausti, „ar svarbu, kad mokinys tai mokėtų / žinotų, ar tiesiog būtų visai neblogai, jei žinotų?“ Jeigu atsakymas „būtų visai neblogai“, tuomet reikėtų gerai apsvarstyti šio elemento integravimą į programą. Informacijos ir žinių srautas yra didžiulis bei vis atsinaujinantis, tad būtina kritiškai pažvelgti, kas yra svarbiausia.
Kurių šalių ugdymo programas laikytumėte etaloninėmis?
Yra keletas. Jos gana skirtingos, tačiau turinčios panašių privalumų. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos, Britų Kolumbijos (Kanada) programos. Šių šalių programos remiasi „pagrindinės idėjos“ principu, kai kiekvienam dalykui iškelta pagrindinė mintis, to dalyko tikslas, o vėliau tam tikslui pasiekti atrenkamas turinys. Taip pat išskirčiau Australijos ugdymo programas, kurios grindžiamos skaitmeniniu turiniu, nėra vadovėlių bei sąsiuvinių. Tokio tipo programos yra labai universalios, jomis galima varijuoti ir pritaikyti skirtingiems tikslams bei poreikiams – jos, be abejo, yra patogios.
Ar į bendrųjų programų atnaujinimą rekomenduojama įtraukti nevyriausybines organizacijas, visuomeniškai aktyvius piliečius?
Indėlis reikalingas iš visų – iš vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų, verslo, tėvų, mokytojų, mokyklų bendruomenių. Tai reikalinga, kad būtų išgirstos įvairios nuomonės iš skirtingų perspektyvų, taip randant naujų aspektų tobulinti programas. Taip pat skirtingų organizacijų įtraukimas į procesą bus naudingas diegiant atnaujintą turinį mokyklose: jis bus sklandesnis, bus dalinamasi patirtimi, ką reikėtų koreguoti ir pan.
Ko palinkėtumėte šalies mokytojams dirbant su atnaujintomis programomis?
Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas yra iššūkis. Dirbant pastarąsias dienas su atnaujinimo komanda, rengėjais, taip pat ir po praeitų metų vizito Lietuvoje, pamačiau ir esu sužavėtas nepaprastu atsidavimu šiam uždaviniui. Rengiamos programos turės didžiulę įtaką ne tik kiekvieno mokinio individualiam išsilavinimui, bet ir mokytojų darbo pobūdžiui bei visai likusiai tautai. Žinutė, kurią norėčiau perduoti mokytojams, yra ši: mes esame švietėjai, mūsų tikslas yra pokyčiai, jauno žmogaus ugdymas ir pokytis. Tai reiškia, jog mes taip pat turime būti pasirengę keistis, ypač kai suvokiame, jog atnaujinat programas pasikeitimų bus. Programų atnaujintojai dirba, kad šie pokyčiai būtų esmingi, tikslingi. Dirbama integruojant kompetencijas, kad rezultate atsispindėtų viena iš pagrindinių siekiamybių – išugdyti kompetentingi jauni žmonės, kurie ne tik išgyventų šiame sudėtingame pasaulyje, bet ir prisidėtų prie jo kūrimo.
Virtualią parodą MOKYKLA 2020 organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinės švietimo agentūra bei „Litexpo“. Paroda vyks lapkričio 20–21 d.
Dalyvavimas parodoje – nemokamas!
Parodos programa ir registracija.
Visą informaciją apie parodą sekite tinklapyje PARODAMOKYKLA.LT