Rudens metas daugeliui lietuvių asocijuojasi su maloniais savaitgaliais miške, ieškant grybų. Tačiau ne visi žino, kad šis, atrodytų, nekaltas pomėgis gali virsti nemažomis finansinėmis problemomis. Aplinkosaugos inspekcijos duomenimis, kasmet užfiksuojama šimtai pažeidimų, susijusių su netinkamu grybų rinkimu, o baudos gali siekti net iki 1000 eurų.
Grybavimas Lietuvoje reglamentuojamas keliais teisės aktais, o pagrindinės taisyklės nustatytos Miškų įstatyme ir Saugomų teritorijų įstatyme. Deja, daugelis grybautojų šių reikalavimų nepažįsta arba juos ignoruoja, todėl neretai susiduria su nemaloniais pasekmėmis.
Kur draudžiama grybauti ir kodėl
Viena dažniausių klaidų – grybavimas draudžiamose teritorijose. Lietuvoje yra nemažai vietų, kur grybų rinkimas griežtai draudžiamas arba ribojamas. Pirmiausia tai nacionaliniai parkai, rezervatai ir kitos saugomos teritorijos. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke grybų rinkimas draudžiamas visoje teritorijoje, o Aukštaitijos nacionaliniame parke – tik griežto rezervato zonose.
Ypač dažnai pažeidžiamos taisyklės regioniniuose parkuose. Daugelis žmonių mano, kad regioninis parkas – tai įprasta miško teritorija, kur galima laisvai grybauti. Tačiau realybė kitokia. Kiekvienas regioninis parkas turi savo reglamentą, kuriame nurodyta, kuriose zonose grybų rinkimas leidžiamas, o kuriose – draudžiamas.
Taip pat draudžiama grybauti privačiose miško teritorijose be savininko sutikimo. Nors Lietuvoje galioja vadinamoji “kiekvieno teisė”, leidžianti laisvai vaikščioti po miškus, ji neapima komercinės veiklos, o grybų rinkimas pardavimui laikomas būtent tokia veikla.
Grybavimo sezono ribojimai ir jų pažeidimai
Ne visi žino, kad grybavimas Lietuvoje ribojamas ne tik teritoriškai, bet ir laiko atžvilgiu. Oficialus grybavimo sezonas prasideda rugpjūčio 1 dieną ir tęsiasi iki lapkričio 30 dienos. Grybų rinkimas už šių datų ribų laikomas pažeidimu.
Šis ribojimas turi aiškų pagrindą – ankstyvą pavasarį ir vasaros pradžioje miške vyksta intensyvūs dauginimosi procesai, o grybai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemos funkcionavime. Be to, anksti pavasarį augantys grybai dažnai būna užteršti žiemos metu susikaupusiomis kenksmingomis medžiagomis.
Ypač griežtai kontroliuojamas grybavimas gegužės-birželio mėnesiais, kai miške ypač aktyvūs paukščiai ir kiti gyvūnai. Šiuo laikotarpiu užfiksuoti pažeidimai baudžiami ypač griežtai – bauda gali siekti 300-600 eurų fiziniams asmenims.
Kiekybiniai apribojimai ir jų viršijimas
Daugelis grybautojų nežino, kad egzistuoja ir kiekybiniai grybų rinkimo apribojimai. Pagal galiojančius teisės aktus, vienas asmuo per dieną gali surinkti ne daugiau kaip 5 kilogramus grybų. Šis ribojimas taikomas tiek šviežiems, tiek džiovintiems grybams.
Kontrolės pareigūnai dažnai tikrina grybautojų krepšius ir maišus, o viršijus leistiną kiekį skiriamos baudos nuo 40 iki 150 eurų. Jei grybų kiekis viršija 10 kilogramų, tai jau laikoma komerciniu rinkimu, už kurį bauda gali siekti 300-1000 eurų.
Ypač griežtai baudžiamas grybų rinkimas pardavimo tikslais be atitinkamų leidimų. Jei kontrolės pareigūnai nustato, kad grybai renkami komerciniais tikslais (pavyzdžiui, randa didelius kiekius, specialų įrangą rūšiavimui ar pakavimui), bauda gali siekti maksimalų dydį.
Retų ir saugomų grybų rūšių rinkimas
Lietuvoje yra kelios dešimtys grybų rūšių, kurių rinkimas griežtai draudžiamas. Tai dažniausiai retos, nykstančios arba mokslo požiūriu vertingos rūšys. Pavyzdžiui, draudžiama rinkti įvairias orchidėjų rūšis, retus baravykų tipus, kai kurias šuns grybo atmainias.
Problema ta, kad daugelis grybautojų šių rūšių nepažįsta ir netyčia jas surenka. Tačiau “nežinojimas” nėra pateisinimas – už saugomų rūšių rinkimą bauda gali siekti 150-600 eurų, priklausomai nuo rūšies retumo laipsnio.
Ypač didelės baudos gresia už Raudonojoje knygoje įrašytų grybų rūšių rinkimą. Tokiais atvejais bauda gali siekti net 1000 eurų, o kartais skiriamos ir papildomos sankcijos, pavyzdžiui, draudimas tam tikrą laiką lankytis saugomose teritorijose.
Miško pažeidimų prevencija ir kontrolė
Aplinkosaugos inspekcija kasmet stiprina grybautojų veiklos kontrolę. Inspektoriai dirba ne tik saugomose teritorijose, bet ir įprastuose miškuose, tikrina dokumentus, grybų kiekius ir rūšis. Jie turi teisę sustabdyti bet kurį grybautoja ir patikrinti jo “grobį”.
Šiuolaikinės technologijos taip pat padeda kontroliuoti pažeidimus. Daugelyje saugomų teritorijų įrengtos vaizdo kameros, o kai kuriose vietose naudojami net dronai. Be to, vis dažniau pažeidimai fiksuojami pagal visuomenės pranešimus – kiti grybautujai ar miško lankytojai praneša apie pastebėtus pažeidimus.
Svarbu paminėti, kad baudos skiriamos ne tik už pačius pažeidimus, bet ir už miško taršą, laužų kūrimą netinkamose vietose, šiukšlių paliekimą. Kompleksinė bauda už kelis pažeidimus gali siekti labai didelius dydžius.
Saugus ir teisėtas grybavimas: praktiniai patarimai
Norint išvengti nemalonių situacijų ir baudų, būtina laikytis kelių paprastų taisyklių. Pirmiausia, prieš vykstant grybauti, reikia išsiaiškinti, ar pasirinkta teritorija nėra saugoma. Šią informaciją galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje arba specialiose mobiliose programėlėse.
Labai naudinga turėti grybų atlasą arba specialią programėlę telefone, kuri padės atpažinti saugomas rūšis. Jei abejojate dėl grybo rūšies, geriau jo neimkite – taip išvengsite galimų problemų.
Visada su savimi turėkite dokumentą, patvirtinantį tapatybę. Kontrolės pareigūnai turi teisę jo pareikalauti, o atsisakymas pateikti dokumentus gali būti laikomas papildomu pažeidimu.
Jei planuojate grybauti privačiame miške, būtinai gaukite savininko sutikimą raštu. Žodinis sutikimas teisės požiūriu neturi jokios galios, todėl vis tiek galite būti nubausti už neteisėtą patekimą į privatų mišką.
Kada grybavimo aistra virsta brangiu pamokų mokesčiu
Grybavimas – tai puikus būdas praleisti laiką gamtoje ir papildyti šeimos maisto atsargas skaniais ir naudingais produktais. Tačiau šis pomėgis reikalauja atsakingumo ir pagarbos gamtai bei įstatymams. Nežinojimas ar ignoravimas galiojančių taisyklių gali kainuoti labai brangiai – nuo kelių dešimčių iki tūkstančio eurų.
Svarbu suprasti, kad grybavimo reguliavimas nėra biurokratinis priekabumas, o būtina gamtos apsaugos priemonė. Lietuvos miškų ekosistema yra jautri ir reikalauja ypatingos globos, o grybai atlieka svarbų vaidmenį palaikant biologinę pusiausvyrą.
Geriausia investicija kiekvienam grybautojui – tai laiko praleidimas susipažįstant su galiojančiais reikalavimais ir grybų rūšių atpažinimu. Kelių valandų skirimas šiai veiklai gali sutaupyti šimtus eurų ir apsaugoti nuo nemalonių situacijų su kontrolės pareigūnais. Atsakingas grybavimas – tai ne tik teisės aktų laikymasis, bet ir gamtos išsaugojimas ateities kartoms.
