Rudens miškai kvepiantys grybais ir spalvoti lapais traukia ne tik grybautojus, bet ir kitus miško gyventojus. Tarp jų – voveraitės, kurios šiuo metu ypač aktyviai ruošiasi žiemai. Daugelis grybautojų pastebi, kad kai kuriose Lietuvos miško vietose šie žvėreliai tiesiog knibžda, o jų veikla gali paveikti ir grybavimo patirtį.
Kodėl rudenį voveraitės tokios aktyvios
Rudens laikotarpis voveraitėms yra kritiškai svarbus išgyvenimui. Šie žvėreliai intensyviai renka ir slepia maistą žiemai, nes, priešingai nei kai kurie kiti graužikai, jos nemiega žiemos miego. Vietoj to voveraitės praleidžia šaltuosius mėnesius savo lizduose, periodiškai išeidamos ieškoti paslėptų atsargų.
Lietuvos miškuose gyvenančios paprastosios voveraitės per dieną gali surinkti ir paslėpti iki 25 riešutų ar kitų maisto vienetų. Jos turi fenomenalų atmintį – gali prisiminti iki 10 000 slėptuvių vietų. Tačiau net ir su tokia atmintimi, voveraitės suranda tik apie 70% savo atsargų, o likusi dalis dažnai sudygsta pavasarį, prisidedant prie miško atsinaujinimo.
Šiuo metu voveraitės minta ne tik riešutais ir sėklomis, bet ir grybais. Jos džiovina grybus ant medžių šakų, o vėliau slepia juos savo atsargų sandėliuose. Tai paaiškina, kodėl grybautojams kartais tenka “konkuruoti” su šiais vikriais žvėreliais.
Kur Lietuvoje voveraitės gyvena gausiausia
Voveraitės Lietuvoje paplitusios nevienodai. Didžiausia jų koncentracija stebima spygliuočių ir mišriuose miškuose, kur auga eglės, pušys ir ąžuolai. Ypač daug voveraitių galima sutikti:
Dzūkijos nacionaliniame parke – čia gausu pušynų ir mišrių miškų, kurie suteikia idealias sąlygas voveraitėms. Grybautojams, lankantis šiose srityse, reikėtų būti pasiruošusiems aktyviam voveraitių judėjimui medžių viršūnėse.
Aukštaitijos nacionaliniame parke – ežerų apsuptyje miškuose voveraitės jaučiasi puikiai. Čia jos minta ne tik riešutais, bet ir eglių bei pušų kankorėžiais.
Žemaitijos aukštumose – mišrūs miškai su gausu lazdynų ir ąžuolų suteikia voveraitėms turtingą maisto bazę. Rudenį šiose srityse voveraitės ypač aktyvios.
Miesto parkuose ir priemiesčio miškuose voveraitės taip pat gyvena gana gausiai, tačiau jų elgesys čia šiek tiek skiriasi – jos mažiau baidosi žmonių ir gali būti drąsesnės.
Kaip voveraitės paveiks jūsų grybavimo patirtį
Voveraitių buvimas miške gali paveikti grybavimą keliais būdais. Pirmiausia, šie žvėreliai yra puikūs miško sveikatos indikatoriai. Ten, kur daug voveraitių, paprastai yra sveikas ir biologiškai įvairus miškas, o tai reiškia, kad ir grybų turėtų būti pakankamai.
Tačiau voveraitės gali būti ir tiesioginės grybautojų konkurentės. Jos ypač mėgsta baravykus, raudonviršius ir kitus vertingus grybus. Dažnai galima rasti grybų, kuriuos voveraitės jau “paragavo” – jos nukanda nedidelį gabalėlį, tarsi tikrina grybų kokybę.
Voveraitės taip pat gali padėti grybautojams netiesiogiai. Jų judėjimas medžiuose ir ant žemės gali atkreipti dėmesį į tam tikras miško sritis. Be to, voveraitės dažnai palieka pėdsakus – nukramtytus kankorėžius, riešutų lukštus, kurie gali signalizuoti apie turtingą miško ekosistemą.
Saugus bendravimas su miško gyventojais
Nors voveraitės atrodo mielos ir nekaltos, svarbu prisiminti, kad tai laukiniai gyvūnai. Grybautojams reikėtų laikytis kelių paprastų taisyklių:
Niekada nemaitinkite voveraitių – tai gali pakeisti jų natūralų elgesį ir padaryti jas priklausomas nuo žmonių. Be to, netinkamas maistas gali pakenkti jų sveikatai.
Laikykitės atstumo – voveraitės gali kandžioti, jei jaučiasi įspraustos ar gąsdinamos. Ypač atsargūs būkite su jaunikliais – motinos voveraitės gali būti agresyvios, ginant savo palikuonis.
Stebėkite tyliai – voveraitės turi puikų klausą ir greitai pabėga išgirdusios garsus. Jei norite jas stebėti, judėkite lėtai ir vengkite staigių judesių.
Jei voveraitė atrodo serganti ar elgiasi neįprastai (pvz., nėra baili, svyruoja, atrodo apatiška), geriausia kreiptis į veterinarijos specialistus ar gamtos apsaugos tarnybas.
Praktiniai patarimai grybautojams voveraitių teritorijose
Grybaudami vietose, kur gausu voveraitių, galite pasinaudoti keliais praktiniais patarimais:
Ankstus rytas – geriausias laikas. Voveraitės yra aktyvesnės dienos metu, todėl anksti ryte jos dar ne tokios judrios, o jūs turėsite daugiau galimybių rasti nepažeistų grybų.
Ieškokite grybų po didžiaisiais medžiais. Voveraitės dažniau lankosi ąžuolų, liepų ir kitų lapuočių medžių apylinkėse, tačiau po šiais medžiais dažnai auga ir vertingi grybai.
Atkreipkite dėmesį į voveraitių “darbo” pėdsakus. Jei matote daug nukramtytų kankorėžių ar riešutų lukštų, tai reiškia, kad voveraitės čia aktyvios. Tokiose vietose paprastai būna ir grybų, nes tai rodo turtingą ekosistemą.
Naudokite voveraitių buvimą kaip orientyrą. Jei girdite voveraitių cypimą ar matote jas šokinėjant medžiuose, tai gali reikšti, kad esate sveikoje miško dalyje, kur verta ieškoti grybų.
Sezoniniai voveraitių elgesio ypatumai
Rugsėjo ir spalio mėnesiais voveraitės yra ypač aktyvios ryte ir vakare. Jos intensyviai renka ąžuolų giles, lazdynų riešutus, eglių ir pušų sėklas. Šiuo laikotarpiu jos gali būti mažiau atsargios ir leisti žmonėms priartėti arčiau nei įprastai.
Lapkričio mėnesį voveraitės pradeda mažinti savo aktyvumą, tačiau vis dar išeina papildyti žiemos atsargas. Šiuo metu jos ypač vertina grybus, kuriuos džiovina ir slepia savo slėptuvėse.
Grybautojams svarbu žinoti, kad voveraitės gali keisti grybų augimo vietas. Jos nešioja grybų sporas ant savo kailio ir letenose, taip prisidėdamos prie grybų plitimo miške. Tai reiškia, kad vietose, kur aktyviai veikia voveraitės, ateityje gali atsirasti naujų grybų augavietų.
Kai gamta ir žmogus sutaria harmoningai
Voveraitės Lietuvos miškuose yra ne tik žavūs gamtos gyventojai, bet ir svarbūs ekosistemos dalyviai. Jos padeda išsklaidyti sėklas, formuoja miško struktūrą ir palaiko biologinę įvairovę. Grybautojams šie žvėreliai gali būti ir konkurentai, ir pagalbininkai – jie rodo sveikos miško ekosistemos vietas ir netiesiogiai padeda formuoti grybavietes.
Svarbu prisiminti, kad mes esame svečiai jų namuose. Pagarbus elgesys su voveraitėmis ir jų buveine užtikrina, kad ir ateityje galėsime džiaugtis tiek grybais, tiek šių žavių žvėrelių stebėjimu. Rudens miškas pakankamai turtingas visiems – ir voveraitėms, ir grybautojams. Reikia tik mokėti dalintis ir stebėti gamtos ritmus.
Išeidami į mišką, pasiimkite ne tik pintinę grybams, bet ir kantrybės bei pagarbos gamtai. Voveraitės, kurios šokinėja virš jūsų galvų, primena, kad miškas – tai gyvas organizmas, kuriame kiekvienas gyventojas turi savo vaidmenį. O jūsų užduotis – rasti savo vietą šioje harmonijoje.
